Savo pranešime, kuris buvo paskelbtas ir leidinyje „Washington Post“, M. Zuckerbergas patvirtino, kad jo vadovaujama kompanija siekia bendrų taisyklių, kurios reglamentuotų draudžiamos informacijos ribas ir reikalautų, kad įmonės naudotų žalingo turinio minimizavimo sistemas.

„Esame atsakingi už tai, kad mūsų paslaugomis besinaudojantys žmonės būtų saugūs, – teigė jis. – Tai reiškia, kad reikia nuspręsti, kas turėtų būti laikoma terorizmo propaganda, neapykantos kurstymu ir kt. Nuolat peržiūrime savo politiką kartu su ekspertais, tačiau, būdami tokio masto, visada darysime klaidų ir priimsime sprendimų, su kuriais žmonės nesutiks.“

M. Zuckerbergo komentarai žymi iki šiol aiškiausias jo pastangas formuoti diskursą apie tai, kaip kompanija renka informaciją, ją naudoja ir išsklaido visame pasaulyje.

Vyriausybės patikrinimai

„Facebook“ pateko į įvairių vyriausybių patikrinimų taikiklį po to, kai prieš metus pasklido žinia, jog dešimčių milijonų vartotojų asmens duomenys buvo perduoti politinių konsultacijų įmonei „Cambridge Analytica“. Anksčiau šį mėnesį „Facebook“ užsitraukė nemalonę, nes pernelyg ilgai uždelsė, kol pašalino tiesioginį vaizdo įrašą apie šaudymą Naujojoje Zelandijoje ir leido jį išplatinti internete. Negana to, per naujausią pažeidimą buvo nutekinta milijonų vartotojų asmeninė informacija.

Pastaraisiais metais įstatymų leidėjai skyrė daugiau dėmesio kompanijai ir jos daromai didžiulei įtakai, prašydami jos vadovų – įskaitant M. Zuckerbergą – stoti prieš Kongresą ir pasiaiškinti dėl platformoje plintančios klaidinančios informacijos, neapykantos kurstymo ir manipuliavimo rinkimais.

Savo pranešime M. Zuckerbergas teigia, kad „reglamentavimas galėtų nustatyti žemutines ribas tam, kas draudžiama, ir reikalauti, kad įmonės sukurtų žalingo turinio minimizavimo sistemas“. Technologijos pramonė jau seniai tvirtina, kad Komunikacijų padorumo įstatymo 230 straipsnis yra gyvybiškai svarbus jos gebėjimui valdyti atviras platformas. Ši nuostata atleidžia bendroves nuo atsakomybės už vartotojų sukurtą turinį.

Turinio tikrinimas

„Facebook“ sukūrė turinio skenavimo sistemą, kurią per daugelį metų papildė taisyklės, paremtos reakcijomis į vartotojų elgesio pasikeitimus ar viešu pasipiktinimu po kokio nors įvykio, šiuo atveju – Naujosios Zelandijos masinių žudynių. Praėjusią savaitę kompanija nutarė iš platformos pradėti šalinti turinį, susijusį su baltųjų nacionalizmu arba baltųjų separatizmu.

Kai svetainės naudotojai ar kompiuterinės sistemos praneša apie netinkamą turinį, jis siunčiamas vienam iš 15 000 turinio moderatorių visame pasaulyje, kuriems leidžiama pašalinti turinį tik tuo atveju, jei jis iš tiesų pažeidžia taisykles.

Tačiau šis procesas ne visada tikslus. „Įstatymų leidėjai dažnai man sako, kad turime per daug galios reguliuoti vartotojų pasisakymus, ir aš, atvirai kalbant, su tuo sutinku, – teigė M. Zuckerbergas šeštadienio pranešime. – Manau, kad neturėtume patys priimti tiek daug svarbių sprendimų dėl vartotojų pasisakymų.“

Pasak M. Zuckerbergo, „Facebook“ palankiai vertintų bendrus politinių veikėjų tikrinimo standartus, remdamasis daugelio šalių reklamuotojų praktika prieš perkant politinius skelbimus patikrinti užsakovo tapatybę. Jis taip pat pasiūlė atnaujinti įstatymus, šalia kandidatų ir rinkimų įtraukiant „kontroversiškas politines temas“.

„Kiekvieną dieną priimame sprendimus apie tai, kurie pasisakymai yra kenkėjiški, kas yra politinė reklama ir kaip užkirsti kelią sudėtingoms kibernetinėms atakoms, – rašo M. Zuckerbergas. – Bet jei pradėtume viską nuo nulio, negalėtume prašyti bendrovių, kad tokius sprendimus jos priimtų pačios.“

Milijardierius pareiškė, kad visam internetui išeitų į naudą, jei daugiau valstybių nustatytų tokias taisykles, kaip Europos Sąjungos priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.

„Facebook“ turi savų interesų atlikti svarbų vaidmenį diskusijose apie technologijų kompanijų duomenų reguliavimą. Spartus bendrovės pajamų augimas ir milijardų dolerių pelnas yra siejamas su išsamiu vartotojų duomenų rinkimu ir perdavimu reklamuotojams.

„Instagram“ ir kiti

Progresyvios grupės ragino Federalinę prekybos komisiją suskaidyti „Facebook“ ir paversti kompanijos teikiamas populiarias paslaugas – „Instagram“, „WhatsApp“ ir „Messenger“ – atskiromis įmonėmis. Sausio mėnesį M. Zuckerbergas paskelbė, kad „Facebook“ planuoja integruoti šių produktų pokalbių įrankius: jei paslaugos būtų glaudžiai susietos, jas būtų sudėtingiau atskirti. Šis žingsnis taip pat padidino susirūpinimą dėl „Facebook“ duomenų rinkimo skaidrumo.

Privatumo nuostatai „turėtų apsaugoti vartotojų teisę pasirinkti, kaip bus naudojama jų informacija, o įmonėms suteikti leidimą ja naudotis saugumo ir paslaugų teikimo tikslais, – teigia M. Zuckerbergas. – Nereikėtų reikalauti, kad duomenys būtų saugomi lokaliai, nes šitaip jie taptų labiau pažeidžiami.“

„Facebook“ vadovas taip pat pareiškė, kad turėtų būti nustatytos taisyklės, užtikrinančios duomenų perkeliamumą, kuris apsaugo tarp skirtingų paslaugų judančią informaciją.
M. Zuckerbergo pareiškimas papildė jo šiais metais dedamas pastangas siekiant, kad kritinės „Facebook“ problemos taptų platesniais interneto kaip visumos klausimais. Jo noras sutikti su reguliavimu galėtų nukelti nuo kompanijos pečių sudėtingiausias problemas, susijusias su vartotojų pasisakymais ir privatumu – ar bent jau suteikti daugiau laiko jas išspręsti.