Didžiausia šalies profesinių sąjungų grupė LO siekia, kad socialdemokratų vadovaujama administracija permąstytų savo politiką ir skirtų kur kas daugiau pinigų ekonomikai, užuot nerimavusi dėl biudžeto viršijimo.
„Kol visa Švedija nėra įdarbinta, galime išsiversti su tam tikru deficitu“, – interviu teigė LO prezidentas Karlas-Petteris Thorwaldssonas. Jis nori, kad investicijos augtų „kelerius metus“ ir nurodo aprūpinimą būstu ir infrastruktūrą kaip sritis, kuriose turėtų būti „išlaidaujama platesniu mastu“.
Didžiausia Skandinavijos ekonomika, kuri maždaug pusę savo produkcijos patiki pasaulinei prekybai, šiuo metu yra sulėtėjusi. Tačiau bent jau kol kas vyriausybė, regis, nenoriai pasitelkia savo fiskalinę veikimo laisvę kovai su šia tendencija. Tai pakurstė griežtą kritiką iš analitikų pusės, o kai kurie netgi nurodė, kad vyriausybės „centų skaičiavimas“ yra savotiška „beprotybės“ forma.
Švedijos vyriausybės skola pasiekė žemiausią lygį per 40 metų ir nyksta toliau. Nacionalinės finansų valdymo institucijos duomenimis, šiais metais skola bus mažesnė nei 35 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2021 m. tesieks 30 proc. Tuo metu pagal įstatymą vyriausybė turės parlamentui pasiaiškinti, kodėl skola yra tokia maža.
Ministro pirmininko Stefano Lofveno vadovaujami socialdemokratai savaitgalį susirinko į savo pirmąjį didelį susitikimą nuo vyriausybės sudarymo. Koalicijai, sudarytai praėjus keturiems mėnesiams po rugsėjo mėnesio rinkimų, reikės išsiaiškinti, kaip suderinti reikalavimus sumažinti mokesčius su raginimais suteikti daugiau gerovės. S. Lofvenas padarė viską, kad įtikintų savaitgalio renginio dalyvius, – profesines sąjungas ir kitas jį remiančias partijas, – jog jie pasirinko teisingai.
Vyriausybė suteikė tam tikras fiskalines nuolaidas, o biudžeto pertekliaus tikslas buvo šiek tiek sumažintas. Tačiau LO, kurie tradiciškai yra ištikimi socialdemokratų rėmėjai, nori, kad jis būtų mažinamas ir toliau.
„Mes suprantame, kad ekonomika sulėtės, ir kiekviena krona, kurią vyriausybė ir parlamentas skirs investicijoms, ateinančiais metais susidurs su nuosmukiu, užtat mums nereikės skirti daugiau išlaidų bedarbių pašalpoms“, – teigė K. P. Thorwaldssonas.
Finansų ministrė Magdalena Andersson, kuris taip pat dalyvavo savaitgalio konferencijoje, teigė, kad priešakyje dar laukia daug reformų, kurioms irgi reikės pinigų. Susirinkusiųjų ji paprašė nekaltinti finansų ministrės „šykštumu“, bet verčiau pažvelgti į platesnį vaizdą.
„Tai dėl to, kad parlamentą sudaro dešiniųjų dauguma“, – teigė ji.
Švedijos socialdemokratai turi patirties valdyti didelę gerovės valstybę, kaip ir kuoptis po finansinių krizių. Kiekvienas tam tikro amžiaus švedas prisimena Gorano Perssono žodžius (jis buvo Švedijos finansų ministras per 1990 m. krizę ir ministras pirmininkas nuo 1996 iki 2006 m.): „Įsiskolinęs žmogus nėra laisvas.“
Pasisakydamas savaitgalio kongrese, G. Perssonas iš dalies pritarė M. Andersson argumentams ir patvirtino, kad dabartinė fiskalinė situacija gali greitai apkarsti.
„Šiuo metu valstybės skolos palūkanų normos yra labai žemos, – teigė jis. – Kai skola tesieka maždaug 30 proc. BVP, jos negali nė lyginti su tuo, kas buvo anksčiau. Tik pamanykite, kažkada turėjome 90 proc. BVP skolos ir 8 proc. palūkanų normas.“
Tačiau nusivylimas dėl fiskalinio konservatizmo sukėlė pasipiktinimą socialdemokratų partijos viduje. Socialdemokratų leftistinės grupės, vadinamųjų reformistų, įkūrėjas Danielis Suhonenas pareiškė, kad, atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukio riziką „ir galbūt sprogus turto burbului, politikams reikia turėti idėjų, kaip iš naujo užvesti ekonomiką“.
„Vyriausybė neturi jokių idėjų, tik stengiasi uoliai mokėti skolą, – tęsė D. Suhonenas. – Mane patį stebina tai, kad būdamas kairiuoju socialdemokratu, dėl investicijų poreikio ir vyriausybės skolos dydžio dažniau sutinku su „Nordea“ vyriausiąja ekonomiste Annika Winsth nei su Magdalena Andersson.“
