O vėliau, praėjusių metų pabaigoje, jis rimtai sunerimo, kad visas jo verslas gali žlugti. Juodžiausia diena, pasak jo, buvo lapkričio 20-oji. „Man kojas pakirto, kai pamačiau išpirkimo prašymus“, – duodamas interviu Varšuvoje įsikūrusioje CVI būstinėje prisimena R. Lisas.
Investuotojų prašymų srautai, kurie galiausiai pasiekė apie 20 proc. CVI turto, pasipylė kaip tik tuo metu, kai Lenkijos rinkas, vis dar neatsigavusias nuo didžiausio šalyje įmonės defolto, supurtė korupcijos skandalas, į kurį buvo įsipainiojęs reguliuotojas. R. Lisas buvo priverstas pristabdyti planus pritraukti šimtus milijonų eurų iš naujų pasaulio investuotojų ir ėmėsi skubiai pardavinėti likvidžius aktyvus. Vidaus ir eurais išreikštų obligacijų pardavimas ir biržoje kotiruojami fondai leido R. Lisui į išpirkimus reaguoti ramiai, nepuolant išparduoti finansinius instrumentus, kurie sudaro didžiąją jo lėšų dalį – privataus sektoriaus skolos vertybinius popierius, konkrečiai sukurtus ir pritaikytus jo įmonei.
Jau kitą išpirkimų tvanas ėmė slūgti. „Žinojau, kad išgyvensime mėnesį“, – sako R. Lisas. – O jau gruodžio pradžioje audra nurimo.“
Nuo tada, kai žlugo komunizmas, tokia panika, kurią lapkritį išgyveno R. Lisas, buvo neįprasta patarėjų investicijų klausimais licencijos, išduotos Lenkijoje, turėtojui. Pajamos iš uždarojo tipo fondų, kuriems priklauso didžioji CVI valdomų aktyvų dalis, nėra viešinami, laikantis Lenkijoje galiojančių standartų. Pirmasis įmonės atviras kolektyvinio investavimo fondas susigrąžino 14,9 proc. nuo 2016 metų balandžio, kai buvo įsteigtas, iki 2018 metų pabaigos. Šių metų kovą žurnalas „Private Debt Investor“, skelbdamas 2018 metų apdovanojimus, įvardino CVI kaip Metų vidutinės rinkos žemesnio segmento kreditorę Europoje, – pirmą kartą tokį apdovanojimą pelnė kreditorė iš Vidurio bei Rytų Europos regiono.
CVI yra susitelkusi į privataus sektoriaus skolas – finansavimą, teikiamą ne bankininkystės sektoriaus kreditorių, – daugiausia dėl to, kad įmonių obligacijų Rytų Europos rinkose išlieka nedaug. Regione dominuoja bankų skolinimo veikla. Nuo pat įsikūrimo 2012 metais bendrovė atliko daugiau nei 500 privataus sektoriaus skolų sandorių Lenkijoje ir kitose Rytų Europos valstybėse.
R. Liso privatūs sandoriai, kurių vertė paprastai siekia nuo 10 mln. iki 100 mln. zlotų, yra sudaromi su bankų ignoruojamomis smulkiomis ir vidutinio dydžio įmonėmis. Tarp tinkamiausių pavyzdžių reiktų paminėti 25 mln. eurų vertės (28,3 mln. JAV dolerių) sandorį su Rumunijos paukščių augintoja „Aaylex Group“; dalinį prekybos centro Pruškove (šalia Varšuvos) finansavimą; ir finansinę paramą Lenkijos stiklo dirbinių gamintojos „Krosno Glass“ vadovybei atliekant kontrolinių akcijų paketų išpirkimus. CVI komanda stengiasi sukontroliuoti rizikas, ruošdama teisinę dokumentaciją įmonės sandoriams, o tai leidžia jai atidžiai stebėti situaciją. „Tai, ką aš darau, užeina už bankų komforto zonos ribų, – sako R. Lisas. – Mes esame lankstesni ir sutinkame prisiimti didesnę riziką.“
Sėkmingai įveikęs lapkritį kilusią sumaištį R. Lisas, kuriam balandį sukaks 48-eri, atnaujino pastangas susirasti naujų investuotojų. Jis ėmė dairytis po Vakarų Europą, taip pat iš naujo atsigręžė į Azijos rinką, kur yra dirbęs „Citigroup Inc.“ ir „Legg Mason Inc.“. Kaip Lenkijos pilietis, jis pradėjo savo karjerą šalyje dešimtojo dešimtmečio pradžioje – įskaitant investicinio lygio paskolų portfelių sukūrimą pasiturintiems „Citi“ Lenkijos filialo klientams, – o vėliau grįžo į šalį 2006 metais, kai ėmė vadovauti „Legg Mason“ vietos padaliniui.
Užsienio rinkų investuotojams rinka yra santykinai ribota ir mažai žinoma. Paskolų rinkos augimą varžo daugumos įmonių smulkumas, banko paskolų dominavimas ir žemas pajamingumas, teigia Richardas Segalas, įmonės „Manulife Asset Management“ (Londonas) vyresnysis paskolų analitikas. „Investuotinos pasiūlos trūkumas“ yra pagrindinis suvaržymas, sako jis. Didesnės Lenkijos skolų apimtys būtų „sveikintinas papildymas“ tokioms rinkoms kaip Rusija, Turkija ir Persijos įlankos regionas, sako R. Segalas.
R. Lizo išgyventa lapkričio suirutė įvyko praėjus savaitei po sumaišties rinkoje, kurią sukėlė Mareko Chrzanowskio, Lenkijos finansų reguliuotojo vadovo, atsistatydinimas ir vėliau – sulaikymas. M. Chrzanowskis buvo priverstas atsistatydinti iš finansų reguliavimo institucijos KNF vadovo posto po to, kai vietos laikraštis „Gazeta Wyborcza“ paskelbė, esą jis siekė kyšio iš kelių Lenkijos bankų savininko milijardieriaus. Leszekas Czarneckis apkaltino M. Chrzanowskį reikalavus kyšių mainais į palankų požiūrį į šio milijardieriaus sunkumų patiriantį banką „Getin Noble Bank“ L. Czarneckis slapta įrašė savo susitikimą su M. Chrzanowskiu KNF biure. Skandalas vos nesužlugdė L. Czarneckio bankų „Getin Noble Bank SA“ ir „ Idea Bank SA“, kurie jau tuo metu buvo restruktūrizuojami. Skandalo padarinius pajuto ir R. Lisas, nes „Getin“ siūlo CVI lėšas, o investuotojai atsisakė bet ko, kas net nežymiai buvo susiję su kreditoriumi. „Mes tapome mūsų pagrindinės paskirstymo partnerės indėlių išėmimo auka“, – sakė R. Lisas. Galiausiai abu bankai išgyveno, šalies centriniam bankui paskolinus jiems iš viso 5,8 mlrd. zlotų.
Šis incidentas per nauja pakurstė susirūpinimą dėl Lenkijos, didžiausios kapitalo rinkos Europos Sąjungos rytinėje dalyje, pirmą kartą kilusį 2018 metų pradžioje, kai žliugo skolų išieškotojas „GetBackSA“. Skolinių įsipareigojimų neįvykdymas sugriovė pasitikėjimą Lenkijos finansinėmis institucijomis, paskatindamas kapitalo nuotėkį iš investicinių fondų ir pristabdydamas įmonių emisijas. „GetBack“ sektoriui padarė katastrofinį poveikį, – sako R. Lisas. – Jis paveikė rizikos suvokimo supratimą.“
Vis dėlto, kad ir kokių rizikų sukelia rinka, R. Lisas kliaujasi įgyta patirtimi įveikus 2018 metų išpardavimo riziką ir beveik nenukentėjus. „Mes įveikėme likvidumo problemą ir mums pavyko išsilaikyti“, – sako jis.
Varšuvoje dirbantis Maciejus Onoszko rašo straipsnius „Bloomberg News“ paskolų temomis.
