„Rakuten Inc.“ bendrovė tikisi, kad jau greitai joje dirbantys daugiau nei 17 000 darbuotojų sužinos, kaip kompiuteris sukuria programą, ir supras skirtumą tarp CPU ir GPU (centrinės procesoriaus plokštės, asmeninio kompiuterio „smegenų“, ir grafikos procesoriaus).
H. Mikitanis, novatorius Japonijos interneto ekonomikoje, svarsto šį įspūdingą žingsnį tuo metu, kai jo elektroninės prekybos imperija susiduria su vis didesniu spaudimu iš tokių platformų kaip „Amazon.com Inc.“. Tokiomis priemonėmis mėginama palaikyti darbuotojų žinių bei įgūdžių lygį ir atsakyti į klausimą: ar reikia išmanyti programavimą dirbant technologijų srityje?
„Pavyzdžiui, jeigu dirbate „Toyota“ bendrovei, jūs išmanote automobilio specifiką – pagrindinę variklio, pakabos ir kt. struktūrą, – „Bloomberg Television“ žurnalistei Emily Chang sakė H. Mikitanis. – Todėl jeigu dirbate informacinių technologijų paslaugų įmonėje, jums bus reikalingos pagrindinės žinios apie kompiuterio struktūrą.“
Sugebėjimas užrašyti programinį „Python“ kodą arba smulkiai išnagrinėti skirtumus tarp ketvirtosios ar penktosios kartos bevielių tinklų – tai nėra būtina sąlyga, kurią kelia dauguma technologijų bendrovių pareigoms, nesusijusioms su tiesiogine įmonės veikla.
Nors Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) prognozuoja, kad daugiau nei pusei darbuotojų iki 2022 metų prireiks intensyvaus apmokymo, nedaugelis įmonių seka pavyzdžiu tokių bendrovių kaip „Nokia Oyj“, kurios planuoja įvesti privalomą supažindinimą su mašininiu mokymusi.
Thomas Malone, Masačusetso verslo mokyklos „MIT Sloan School of Management“ informacinių technologijų bei organizacinių studijų profesorius, pritaria tokiai tendencijai. Kai kurios programinės žinios gali būti ypač vertingos ir gali padėti tiek vadovams, tiek žemesnio rango darbuotojams suprasti, kas slypi už įmantrių terminų ir ką iš tiesų geba technologijos.
Minimalūs skaitmeniniai įgūdžiai jau išeina už biuro programinės įrangos, pavyzdžiui, „Microsoft Office“ paketo, ribų ir apima platesnę sritį, įskaitant pokalbių programėles, santykių su klientais valdymo duomenų bazes ir socialinės žiniasklaidos etiką. Ateinančiais metais vidutinis darbuotojas, kad išsaugotų savo darbo vietą, galbūt turės išmanyti duomenų analizės teorijos bei metodų pagrindus ir suprasti skirtingus dirbtinio intelekto aspektus.
„Rakuten“ bendrovei šie atsakymai gali būti ypač svarbūs ir neatidėliotini. H. Mikitanis buvo elektroninės prekybos pradininkas Japonijoje, įsteigęs bendrovę daugiau nei prieš du dešimtmečius. Nors ir surinkusi per 100 mln. registruotų ID, „Rakuten“ stabiliai užleidžia pozicijas bendrovei „Amazon“, kaip ir naujo tipo startuoliams, tokiems kaip „Mercari Inc.“ ir „Zozo Inc.“. Priešingai, ji vis labiau remiasi nesugretinamu maždaug 80 skirtingų verslovių – nuo bankininkystės bei draudimo iki internetinės reklamos bei bepiločių skraidyklių pristatymo – portfeliu. Neužimdama rinkos lyderės pozicijų bet kurioje iš šių sričių, „Rakuten“ kuria bevielį tinklą, kuris, kaip ji to tikisi, turėtų sujungti paslaugas į vieną visumą ir įtikinti vartotojus išleisti daugiau lėšų platformai.
Nuo 2018 metų „Rakuten“ priskyrė programavimą prie esminių mokymo programų naujai pasamdytiems diplomuotiems specialistams; apie 260 naujokų skirtas šešių mėnesių mokymo kursas, kurį sudaro pradinis „Java“ programavimo lygis ir pagrindiniai tinklų architektūros kūrimo įgūdžiai. Dar 400 naujai pasamdytų darbuotojų, darbą pradėsiantys balandį, tris mėnesius mokysis programos, kuriai baigiantis specialistams bus surengtas programavimo forumas, – per jį jie pristatys savo pačių kurtą produktą ir išgirs savo kolegų įvertinimą.
Bendrovė teigia neturinti konkrečių planų plėsti mokymus ir įtraukti į juos visus darbuotojus. Norint tinkamai įgyvendinti šį sumanymą reikia atrasti subtilią pusiausvyrą. Svarbiausia užtikrinti pakankamą apmokymą, kurį darbuotojai galėtų apibendrinti ir panaudoti realiose situacijose. Bet kartu visada yra pavojus sukurti įtampą darbe, – darbuotojai tiesiog gali pasiklysti programavimo kalbos sintaksės labirintuose, sako verslo mokyklos „MIT Sloane“ profesorius Th. Malone.
Vien pamačius nesuprantamo kodo puslapį kai kuriems darbuotojams gali kilti atitinkama emocinė reakcija, užblokuojanti mąstymą, sako asociacijos „Advanced Programming Educational“ (Tokijas) direktorius Nobuhiko Shishido. Norint to išvengti, reikia pažadinti asmens smalsumą, žinių troškimą, be to, nėra vieno visiems tinkančio metodo, sakė jis.
„Vos tik žmogus pajunta, jog jam priverstinai brukama programa, žinių troškimas virsta kančia, – sako N. Shishido. – Kompiuterių baimė panaši į matematikos baimę.“
Anot H. Mikitanio, bendrovės patirtis įgyvendinant anglų kalbos mokymo programą rodo, kad toks planas įvykdomas. Nors dveji metai buvo nelengvi, darbuotojams teko rasti laiko kalbos pamokoms, kitaip jiems grėsė pažeminimas pareigose. Ir dabar „Rakuten“ personalas demonstruoja geresnius nei vidutinius kalbos įgūdžių testų rezultatus. Be to, įmonė didžiuojasi viena iš kosmopolitiškiausių darbo jėgų Japonijoje, ir dauguma karjerą įpusėję pasamdyti inžinieriai yra užsieniečiai.
Nepaisant sėkmės globalizuojant savo darbo jėgą, „Rakutent“ vis dar yra itin nacionalinė bendrovė, apie 80 proc. jos pajamų generuojama Japonijoje. Tokijuje įsikūrusi įmonė stengiasi sustiprinti savo prekės ženklo pozicijas užsienio rinkose, įsigydama 13 proc. „Lyft Inc.“ akcijų ir remdama „BC Barcelona“ futbolo komandą bei „Golden State Warriors“ krepšinio komandą.
H. Mikitanis siekia ilgalaikės perspektyvos tokiame kontekste kaip kodavimo iniciatyva ir sparčiai besivystanti ateitis, įskaitant dirbtinį intelektą bei kitas inovacijas.
„Po dešimties metų pasaulis bus visiškai kitoks, – kalbėjo H. Mikitanis. – Daugelį paslaugų, kurias mes dabar teikiame, pakeis dirbtinis intelektas. Ir jeigu jūsų vadovai to nesupras, jie susidurs su rimta problema.“
