Padrąsinti panašių veiksmų sėkmės Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Baltieji rūmai delegavo į Europos sostines pasiuntinius, kurie įspėjo, kad „Huawei“ įranga atvers duris Kinijos šnipams. JAV netgi pagrasino nutraukti keitimąsi žvalgybos informacija, jeigu Europa jos patarimus ignoruos. Tačiau kol kas dar nė viena Europos šalis neatsisakė bendradarbiauti su „Huawei“.
„Yra du dalykai, kuriais aš netikiu, – pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel konferencijoje antradienį Berlyne. – Pirma, viešai aptarinėti šiuos labai jautrius saugumo klausimus, ir antra, boikotuoti įmonę tik dėl to, kad ji yra iš tam tikros šalies.“
Europa, atsidūrusi JAV ir Kinijos prekybos karo centre, stengėsi atsverti susirūpinimą dėl augančios Kinijos įtakos pasiryžimu stiprinti verslo ryšius su antrąja pagal dydį regiono prekybos partnere. „Huawei“ jau gavo pasiūlymų vystyti 5G ryšio tinklus: su šia itin sparčia belaide technologija Europos lyderiai tikisi paskatinti duomenų ekonomikos augimą.
Jungtinės Karalystės žvalgybos vadovas nurodė, kad „Huawei“ boikotas mažai tikėtinas, nes trūksta alternatyvių pasiūlymų atnaujinti britų telekomunikacijų tinklus. Italijos vyriausybė JAV įspėjimus atmetė, nes šalis siekia stiprinti prekybos ryšius su Kinija. Vokietijoje, kuri parduoda 5G oro bangas aukcione, per kurį tikimasi surinkti net 5 milijardus eurų, valdžios institucijos atsisakė boikotuoti „Huawei“, bet pasiūlė įvesti sugriežtintas duomenų tinklų saugumo taisykles. Prancūzija daro tą patį, nors iš pradžių dar svarstė galimybę įvesti kompanijai apribojimus.
Europos vyriausybės paiso ryšio bendrovių – „Vodafone Group Plc“, „Deutsche Telekom AG“, „Orange SA“ – įspėjimų, kad „Huawei“ boikotavimas užvilkintų 5G įdiegimą keleriais metais ir kainuotų milijardus eurų.
„Mes nematome jokių įrodymų, kad bendradarbiauti su „Huawei“ nesaugu, – teigia „Vodafone“ vyriausioji teisininkė ir lobistė Jungtinėje Karalystėje Helen Lamprell. – Jeigu amerikiečiai tokių įrodymų turi, prašome dėti juos ant stalo.“
Įtampa kaupėsi keletą mėnesių. Vasario mėnesį JAV nusiuntė savo atstovus į kasmetinę pramonės parodą „MWC Barcelona“, kur šie ragino vadovus ir politikus vengti „Huawei“ ir kitų Kinijos telekomunikacijų bendrovių. Šį mėnesį JAV ambasadorius Berlyne parašė laišką Vokietijos vyriausybei, teigdamas, kad vokiečiai turėtų atsisakyti bendradarbiauti su „Huawei“, arba rizikuos nebegauti JAV žvalgybos duomenų.
Nors europiečiai gali pirkti įrangą ir iš „Ericsson AB“, „Nokia Oyj“ ar „Samsung Electronics Co.“, pramonės konsultantai teigia, kad „Huawei“ kokybė itin aukšta, o praėjusiais metais bendrovė pateikė net 5405 pasaulinius patentus – dvigubai daugiau nei „Ericsson“ ir „Nokia“ kartu sudėjus. Be to, kai kurie Europos įstatymų leidėjai nerimauja dėl „Cisco Systems Inc.“, „Huawei“ varžovų Amerikoje, po to, kai Edwardas Snowdenas nutekino dokumentus, atskleidžiančius, jog Nacionalinio saugumo agentūra naudoja JAV sukurtą telekomunikacijų įrangą šnipinėjimui.
„Huawei“ „kibernetinį saugumą ir vartotojų privatumą pavertė pačiu pagrindiniu savo tikslu“, – elektroniniu paštu patikino kompanijos atstovas. Tinklų apsauga – bendra pardavėjų, telekomunikacijų bendrovių ir reguliavimo institucijų atsakomybė, pridūrė jis.
Šiuo metu mažai tikėtina, kad Europa atsisakys „Huawei“ paslaugų. Vokietijos ir Austrijos nacionalinės geležinkelio bendrovės perka kompanijos gaminamą įrangą, o tokios telekomunikacijų bendrovės kaip „Deutsche Telekom“ ir „Telefonica“ išbando 5G ryšį su „Huawei“ produktais.
„Huawei“ pasaulinis pajamų augimas per pirmuosius du šių metų mėnesius paspartėjo daugiau nei trečdaliu, praėjusią savaitę pranešė kompanijos įkūrėjas Renas Zhengfei. Be to, pasak kompanijos, per tą patį laikotarpį Vokietijoje jos išmaniųjų telefonų pardavimai padvigubėjo.
„Mes nežinome, koks bus kitas JAV žingsnis, taigi tai dar ne pabaiga, – teigia „Northstream“ telekomunikacijų padalinio generalinis direktorius Bengtas Nordstromas. – Jei „Huawei“ ir praras rinkos dalį Europoje, tai su kaupu atsigriebs Kinijoje.“
