Pasirašyta prisijungimo prie Rusijos sutartis, kuria siekta prijungti Juodosios jūros teritoriją prie Rusijos Federacijos, iki šiol nepripažįstama daugumos valstybių, ir Jungtinės Valstijos bei Europos Sąjunga (ES) ėmėsi bendrų pastangų nubausti Rusiją sankcijomis. Tokių priemonių nepabūgusi, Rusija ir toliau integruoja Krymą į savo ekonomiką, investuodama milijardus dolerių į naujas jėgaines. O pernai ji atidarė milžinišką tiltą, jungiantį žemyninę Rusijos dalį su okupuotu Krymo pusiasaliu.

Didžioji dalis Rusijos išlaidų siejama su JAV ir ES skirtomis sankcijomis, nuo pat aneksijos pradžios jų vertė kasmet auga, įvedant vis naujas sankcijas, įskaitant ir dėl numanomo kišimosi į rinkimus ir kitus veiksmus. Bet šalis ir jos gyventojai – ir taip jau patiriantys sunkumų bei nuostolių dėl atpigusios naftos, pagrindinės Rusijos eksportuojamos prekės, – susiduria su skausmingu užsienio investicijų mažėjimu bei stagnuojančiomis pajamomis. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad visuomenės susižavėjimas aneksija ima blėsti.

Čia pateikiamos penkios lentelės, kurios iliustruoja išlaidas, susijusias su Krymo pusiasalio užėmimu.

Bloomberg Economics“ analitikų vertinimu, sankcijos nusmukdė Rusijos ekonomiką šešiais procentais per pastaruosius penkerius metus. Tyrimas, kurį praėjusių metų pabaigoje atliko analitikas Scottas Johnsonas, nustatė, kad didžiausios pasaulyje energijos eksportuotojos ekonomika yra daugiau nei 10 proc. – arba 150 mlrd. JAV dolerių, – mažesnė palyginti su ta, kokios galima buvo tikėtis 2013 metų pabaigoje. Keturių proc. punktų nuosmukis galėtų būti siejamas su mažesnėmis naftos kainomis, tačiau likusį nuosmukio mastą lėmė sankcijos ir kiti veiksniai.

Sankcijų šleifo vargu ar artimiausiu metu šaliai pavyks nusikratyti, o įtarimai dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus situaciją gali tik dar labiau pabloginti. Rusijos bendrovių ir fizinių asmenų, kuriems taikomos JAV sankcijos, skaičius nuo 2014 metų šoktelėjo keturgubai iki daugiau nei 700; be to, spėjama, kad Vašingtonas šiais metais gali paskelbti šaliai naujas sankcijas.

Ekonominis sąstingis prilyginamas eilinių rusų pajamų mažėjimui. Nuo tada, kai buvo užgrobtas Krymo pusiasalis ir atpigusi nafta įstūmė šalį į beveik dvejus metus trukusią recesiją, vidutinės gyventojų pajamos siekė vos kiek daugiau nei 30 000 rublių per mėnesį (459 JAV dolerius). Vienintelis regionas, kur pajamos išaugo, yra Krymas, nes atlyginimai, pakilę nuo žemo pagrindo, mėgina prisivyti Rusijos atlyginimus.
Užsienio tiesioginių investicijų apimčių augimas, kiek paspartėjęs 2017 metais, kai atrodė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali atšaukti sankcijas, sulėtino tempą, o praėjusių metų antrąjį ketvirtį šios investicijos net sumažėjo.

Ekonominiam spaudimui vis labiau slegiant eilinius rusus, teigiamas aneksijos poveikis viešajai nuomonei, koks buvo jaučiamas prieš penkerius metus, jau ima sklaidytis. Apklausa, kurią praėjusį ketvirtadienį atliko Maskvoje įsikūrusi Viešosios nuomonės tyrimo tarnyba „Public Opinion Foundation“ (FOM), parodė, kad tik 39 proc. rusų mano, kad Krymo prijungimas buvo labiau naudingas nei žalingas, kai tuo tarpu analogiškas rodiklis 2014 metų pabaigoje sudarė 67 procentus.