JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdoma „Amerika pirmiausia“ politika verčia Vokietiją ryžtis nelengvam pasirinkimui – tarp JAV ir Kinijos. Tuo metu, kai Vokietijos sąjungininkai ieško politinės lyderystės, tokie žingsniai sukelia politinį paralyžių.
Baimė A. Merkel trukdo priešintis pagrindinėms šalies prekybos partnerėms, kai tenka spręsti įvairiausius klausimus, nuo prekybos iki kibernetinio saugumo ir tarptautinės mokesčių reformos. Vidiniame A. Merkel rate baiminamasi, kad bet kokia įmonės pozicija rizikuoja sukelti neigiamą reakciją ir dėl to sustiprėjusi įtampa, savo ruožtu, gali tapti nekontroliuojama, teigia šaltiniai, artimai susipažinę su jų požiūriais.
Klausimo aktualumas įgauna didesnį mastą; šalies ekonomikos augimas lėtėja, D. Trumpo raginami populistai stiprina savo pozicijas Europos Sąjungoje, o A. Merkel strateginiai konkurentai brandina planus išvilioti daugiau šalių iš jos puoselėjamos daugiašalės sistemos. A. Merkel desperacija vis aiškiau ir aiškiau juntama.
„Ar mes, kaip vientisa dėlionė, skylame į smulkių dalelių kratinį, kai kiekvienas įsivaizduoja galįs savarankiškai – ir geriausiai – išspręsti problemas, – vasarį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje klausė A. Merkel. – Jeigu taip, aš, kaip Vokietijos kanclerė galiu tik pareikšti; mums atsiveriančios perspektyvos nežada nieko gera.“
Galinga Vokietijos automobilių pramonė ypač jaučia audros pavojų, D. Trumpas grasina įvesti tarifus įvežamiems Europos automobiliams, toks žingsnis smogtų itin skaudų smūgį tokioms bendrovėms, kaip „Mercedes-Benz“, BMW ir „Volkswagen AG“ priklausančiai „Porsche“. JAV sprendimas įvesti tarifus nusmukdytų Vokietijos automobilių eksportą maždaug 18,4 mlrd. eurų (20,7 mlrd. dolerių), rodo Miunchene įsikūrusio Vokietijos ekonominių tyrimų instituto „Ifo“, pripažinto viena reikšmingiausių ekonominių tyrimų organizacijų, atliktas tyrimas.
Ginčai automobilių sektoriuje rodo, kad geopolitika tampa Vokietijai vis didesniu skauduliu. Ilgus dešimtmečius šalis sėkmingai naudojosi Vakarų valdoma tarptautine prekybos sistema ir buvo remiama JAV karinių jėgų. Dabar šios dienos nužengė praeitin. D. Trumpas pasėjo abejonių dėl savo įsipareigojimo ginti Amerikos NATO sąjungininkes, populistai vienijasi visoje Europoje, demonstruodami pasipriešinimą laisvajai prekybai ir ES narystės esminiams principams, o Kinija siūlo alternatyvų finansavimo šaltinį silpnesnėms šalims, tokioms kaip Italija, Portugalija bei Graikija, spaudžiamos Vokietijos dėl biudžeto griežtinimo.
„Vokietiją kamuoja besikeičiančio prekybos modelio dilema, ji nesumoja, kaip reaguoti, – kalbėjo ekspertų grupės „The European Council on Foreign Relations“ (ECFR) analitikas Sebastianas Dullienas.
Dėl šios priežasties A. Merkel blaškosi tarp įsipareigojimų ir gebėjimo apginti savo teises. Kartkartėmis ji mėgina įsiteikti tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek Kinijai; kartais ji išsako tvirtesnes nacionalines pozicijas, atsakydama į keliamas grėsmes, ir vis dėlto bet kokiu atveju ji jaučia turinti įvykdyti ligi galo savo duotus pažadus.
Viena iš sričių, kur A. Merkel tvirtai gina savo poziciją, yra naujasis dujotiekis į Rusiją. A. Merkel atkakliai laikėsi savo nuomonės dėl „Nord Stream 2“ projekto, nepaisydama ryžtingo JAV nepasitenkinimo dėl augančios priklausomybės nuo Maskvos ir Europos susirūpinimo dėl silpstančios Ukrainos. Be to, vyriausybė sugriežtino taisykles dėl užsienio perėmimų, siekdama apsaugoti Vokietijos technologijas nuo ekonominių konkurentų, tokių kaip Kinija, – toks siekis numatytas šalies ekonomikos ministro Peterio Altmaierio naujoje Vokietijos pramonės strategijoje.
Bet daugeliu atvejų kanclerės noras neprisišaukti bėdos neleidžia Vokietijai, ir dažnai visai ES, tvirtai laikytis savo pozicijos.
Pagal Prancūzijos planą technologijų įmonės – faktiškai, dauguma iš jų įsikūrusios JAV, – būtų apmokestintos pagal vietą, kur generuojami jos pardavimai, o ne pagal tai, kur teikiamos paslaugos. Toks precedentas Vokietijai, laikomai eksporto jėgaine, atrodo gąsdinantis, ypač atsižvelgus į tai, kad D. Trumpas ieško dingsčių, kad galėtų nubausti šalies automobilių gamintojas.
Tad užuot prisijungusi prie Prancūzijos iniciatyvos, A. Merkel administracija pasiruošusi luktelėti tarptautinio bendro sutarimo, sakė vienas šaltinis, susipažinęs su vyriausybės pozicija. Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas nori pasiekti tarptautinį susitarimą su JAV, anksčiau nei pajudės Europos skaitmeninių paslaugų mokesčio reikalai. Tuo tarpu Prancūzija, nors ir nesulaukusi tam pritarimo iš savo svarbiausios partnerės, įveda nacionalinį mokestį.
„Vyriausybė atsilieka nuo įvykių, – sakė Vokietijos politikė, žaliųjų stovyklos atstovė Kerstin Andreae. – Strateginės ekonomikos politikos yra nepaisoma.“
