Vokietija, nepaisydama Trumpo, didina apetitą rusiškoms dujoms

Vokietija ruošiasi vienam iš didžiausių ilgalaikių gamtinių dujų suvartojimo padidėjimų per beveik du dešimtmečius, nepaisydama Jungtinių Valstijų įspėjimų, kad nevertėtų pirkti tiek daug energijos iš Rusijos.

Gamtinėmis dujomis bus paremtos kanclerės Angelos Merkel pastangos uždaryti anglies ir atomines elektrines, kurios šiuo metu generuoja pusę šalies elektros energijos. Kol vyriausybė stengiasi propaguoti atsinaujinančius energijos išteklius, pramonės vadovai, energijos prognozuotojai ir investuotojai teigia, kad reikės dar daugiau dujų, norint pasiekti balansą, nes energijos srautai iš vėjo ir saulės ūkių pasižymi permainingumu.

Ši perspektyva galėtų paaiškinti, kodėl A. Merkel leidžia tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį iš Rusijos ir skatina naujus įrenginius, skirtus importuoti suskystintas gamtines dujas. Per ateinančius metus Vokietijai gali prireikti daug daugiau dujų, kad kompensuotų uždarytas elektrines, jeigu šalis patirtų sunkumų vykdydama 500 mlrd. eurų kainuosiantį perėjimą prie švaresnio kuro.

„Gamtinių dujų paklausa bent jau kurį laiką turės augti, kad būtų kompensuotas anglies atsisakymas, – teigė Londone įsikūrusio pramonės konsultanto „Energy Aspects Ltd.“ gamtinių dujų, anglies ir anglies dioksido padalinio vadovas Trevoras Sikorskis. – Turbūt todėl Vokietijos vyriausybė pasiryžusi tiesti „Nord Stream 2“.“

Esama nemažai problemų, drumsčiančių perspektyvas dėl to, kiek Vokietijai reikės naujų dujų, ir kada. Tarkime, trūksta aiškumo, kurios anglies jėgainės bus uždarytos ir kuriuo metu, kokius apribojimus vyriausybė taikys atsinaujinantiems energijos ištekliams ir ar Vokietija gali pasikliauti kaimyninėmis valstybėmis, kad šios padės kompensuoti laikinus energijos trūkumus tinkle.

Dar viena komplikacija – prognozuotojų vertinimai ir prognozavimo horizontų skirtumai. Vis dėlto beveik visi prognozuotojai svarsto, kad dujų paklausa Vokietijoje augs – vieni iš jų, pvz., „Energy Aspects“, mato kelis procentinius augimo punktus, o kiti, kaip antai „German LNG Terminal“, pranašauja paklausos padvigubėjimą.

„Mes kur kas labiau palaikome perėjimą prie dujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių modelio, lyginant su dabartiniu anglies ir atsinaujinančių energijos šaltinių modeliu“, – Londone vasario 25 d. surengtame „Royal Dutch Shell Plc“ susitikime teigė Steve'as Hillas, „Shell Energy“ vykdomasis viceprezidentas.

Šios prognozės ženklina atskirtį nuo praėjusių dviejų dešimtmečių, kai saulės pramonė dar tik stojosi ant kojų, o dujų paklausa iš esmės nekito. Dujų sunaudojimas per pastaruosius trejus metus išaugo 22 proc., nes po 2011 m. avarijos Japonijos Fukušimos gamykloje nemažai atominių elektrinių buvo uždaryta. Dujų pramonę tai, galima sakyti, sugrąžino į 2000-ųjų lygį, kompensuojant už dešimtmetį, kai ekonomika buvo sulėtėjusi.

Šiuo metu Vokietija pradeda galvoti apie papildomus elektros energijos šaltinius, nes ketina atsisakyti anglies jėgainių, kad įvykdytų klimato kaitos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, tuo pačiu metu uždarydama ir atomines elektrines. Nors pastaraisiais metais atsinaujinantys energijos šaltiniai sparčiai auga ir toliau augs, tinklui reikia nuolatinio tiekimo šaltinio, galinčio kompensuoti vėjo ir saulės „kaprizus“.

Gamtinės dujos – pats akivaizdžiausias pasirinkimas. Jos dega švariau už anglį ir gali tiekti kurą jėgainėms pagal tinklo dispečerių užsakymą.

„Gamtinės dujos – iš tiesų patogus dalykas, – teigė Jeanas-Baptiste'as Dubreuil, Paryžiaus Tarptautinės energetikos agentūros vyresnysis gamtinių dujų analitikas. – Anglis užtikrina bazinę apkrovą, ir dabar kyla klausimas, kokiu mastu bazinę apkrovą galėtume pakeisti atsinaujinančia energija. Ten, kur to padaryti bus neįmanoma, į pagalbą ateis dujos.“

Didesnis dujų naudojimas kelia grėsmę supykdyti JAV, kuri reikalauja, kad Vokietija kartu su likusia Europa rastų alternatyvų Rusijos srautams. Rusija šiuo metu tiekia reikšmingą Vokietijai reikalingų dujų dalį ir po Baltijos jūra stato „Nord Stream 2“ dujotiekį, kad turėtų naujų tiekimo būdų.

Valstybinis dujotiekio čempionas „Gazprom PJSC“ į Europą pumpuoja beveik rekordinius dujų kiekius ir naująjį maršrutą pristatys jau šių metų pabaigoje. „Gazprom“ – ne vienintelė įmonė, skubanti atsakyti į padidėjusią paklausą.

Trys Vokietijos miestai – Brunsbiutelis, Stadė ir Vilhelmshafenas – aktyviai vykdo lobizmą, tikėdamiesi sulaukti federalinės paramos, kad galėtų statyti pirmąjį Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Tai leistų įvairioms šalims nuo Kataro iki Alžyro ir netgi JAV siųsti į Vokietiją laivus su superatšaldytu kuru. Tačiau SGD panaudojimas energijos tinklo subalansavimui, be kita ko, kelia nerimą dėl saugumo.

„Kuo labiau Europa bus priklausoma nuo SGD, tuo pavojingesnė bus jos priklausomybė nuo importo, – pabrėžė Austrijos naftos kompanijos „OMV AG“, padedančios finansuoti „Nord Stream 2“, valdybos narys Manfredas Leitneris. – SGD tėra dujų fleksibilizacija gabenant į tikslą, o tai reiškia didesnę konkurenciją tarp geografinių regionų. SGD – brangesnės ir mažiau patikimos nei dujotiekio gamtinės dujos.“

Įvairūs pavojai gali sulėtinti arba netgi sustabdyti dujų plėtrą – pradedant nuo neįprastai atšilusio klimato šiauriniame pusrutulyje, kuris šią žiemą Azijoje ir Europoje sumažino šildymo poreikį.

„Esama nemažai netikrumo dėl dujų vaidmens būsimame energijos šaltinių derinyje, – teigė kredito reitingų agentūros „Moody's Corp.“ analitikė Joanna Fic. – Ilgalaikis scenarijus priklausys nuo paklausos raidos, politikos, susijusios su dujų ateitimi ir technologinės pažangos. Kai kurios šalys kalba apie laipsnišką dujų atsisakymą. Vis dar tebėra nemažai nežinomųjų.“