Mažėjanti paklausa yra akivaizdi 19-os šalių euro zonos bloke, kurį slegia tiek tarptautinės, tiek vidaus kliūtys. Tad esama rizikų, kad euro zonos plėtra šiais metais vargiai viršys vieną procentą ir bus daug lėtesnė nei 2018 metais; net Vokietija, laikoma Europos augimo varikliu, patiria sunkumų.
Padėtį akylai stebi investuotojai. „Bloomberg“ euro indeksas priartėjo prie žemiausio lygio nuo 2017 metų vidurio, o Europos akcijos dar niekad nebuvo pigesnės, palyginti su obligacijomis pagal pelningumo skirtumą.
„Šiuo metu susirūpinimą man kelia Europa, – sako vyriausiasis „Lombard Odier“ investicijų strategas. – Akivaizdu, kad Kinijos augimas lėtėja, bet ruošiamasi didelio masto skatinimo programai. Tačiau Europoje padėtis gana sparčiai blogėja.“
Problemų mastas ir netikėtas jų staigumas rodo, kad lėtėjimas smogia regiono branduoliui. Jei anksčiau sąstingį išgyveno tokios šalys kaip Graikija, šį kartą liūdina Vokietijos ekonomikos perspektyvos po užsitęsusio gamybos nuosmukio šalyje. Namų ūkių vartojimas taip pat stringa Prancūzijoje, kurioje chaosą kelia vadinamasis „geltonųjų liemenių“ judėjimas.
Vokietija ir Prancūzija kartu sudaro maždaug pusę euro zonos ekonomikos.
Problemos sulig tuo nesibaigia. Italijos obligacijų pajamingumas vėl pradėjo kopti aukštyn, iškilus abejonėms dėl fiskalinio valdymo, abejonių kelia ir bankų būklė, kaip ir „Brexit“ klausimas, kuris vis dar išlieka neišspręstas. Per gegužę vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus prognozuojamas antieuropietiškų partijų iškilimas, o tai jau dabar kelia didelį susirūpinimą kai kurioms bendrovėms.
„Pagaliau optimizmo mums kelia Jungtinės Valstijos, bet Europoje, mūsų nuomone, neigiamos rizikos žymiai išaugo“, – sako vyriausiasis „Deutsche Bank“ ekonomistas Davidas Folkerts-Landau.
Tuo tarpu Kinija išgyvena silpnesnį augimą, ir automobilių gamintojos, tokios kaip „Fiat“, prakalbo apie susilpnėjusią paklausą antrojoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje. Tokios nuotaikos persiduoda ir kitoms bendrovėms; pavyzdžiui, Briuselyje įsikūrusi „Umicore“ praėjusią savaitę pranešė, kad jos pelno augimą pristabdys sulėtėjimas pasaulinėje automobilių pramonėje.
Ką teigia ekonomistai: „Verslo apžvalgos rodo prastesnius duomenis, o euro zonos augimas sulėtėjo. Bet kol kas tai, regis, atspindi konkrečių šalių sukrėtimus – ir leidžia tikėtis, kad augimo tempai paspartės, kai šis poveikis išnyks... Vis dėlto finansų rinkos puikiai suvokia rizikas, ir kyla šiokių tokių abejonių, ar šios rizikos šiuo metu keičia kryptį“, – teigia „Bloomberg Economics INSIGHT“ ekonomistas Jamie‘is Murray‘us.
Jei padėtis pablogės, kyla klausimas, kaip į tai gali reaguoti valdžios institucijos, o Europos centrinio banko (ECB) „galimų priemonių saugykla“ jau beveik tuščia.
Vis dėlto ryžtingų veiksmų gali neprireikti. Vokietijos problemas gali sušvelninti rekordiškai žemas nedarbas, kaip ir kuklios skatinamosios priemonės. O „Bloomberg Economics“ tyrimas rodo, kad pašalinio poveikio išplitimas iš Vokietijos į kitas euro zonos šalis paprastai suvaldomas. Taip yra iš dalies dėl skirtingos šios šalies struktūros ir dėl jos patiriamų sukrėtimų specifiškumo.
„Goldman Sachs“ sumažino savo euro zonos artimiausias prognozes, nors tikisi pagerėjimo vėlesniu 2019 m. laikotarpiu, kurį gali paskatinti žemesnės naftos kainos ir vykdoma fiskalinė politika.
