Rusijos oficiali statistikos agentūra „Rosstat“, kurios naujasis vadovas prie valdžios vairo stojo pernai gruodį, šių metų vasarį pranešė apie netikėtą šalies prieaugį. Augimą iš dalies lėmė po patikslinimo gerokai padidinti atokiojo Jamalo regiono statybos duomenys, – regiono, kuriame pernai buvo baigtos stambaus suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrenginio statybos. Ženklus patikslinimas sukėlė nuostabą ir sukėlė dėl pateiktų rodiklių didelių abejonių, taip pat ir tarp ekonomistų, glaudžiai susijusių su vyriausybe.
Rusijos ekonomikos ministerija, kuriai priklauso ir „Rosstat“, atsidūrė politiniu požiūriu sudėtingoje situacijoje. Viena vertus, ji negali atvirai abejoti duomenimis; kita vertus, teikti nerealistines prognozes taip pat nėra gera mintis: kuo aukščiau kilsi, tuo kiečiau krisi. Antradienį ministerija paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad rekordinis augimas „didžia dalimi sukeltas vienkartinių veiksnių ir jis nėra tvarus“. Šiais metais ministerija prognozuoja, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 1,3 proc., – mažiau nei prognozuota „Bloomberg“ analitikų (1,5 proc.).
Be Jamalo „statybų bumo“ yra dar trys svarbūs veiksniai, prisidėję prie šio netikėto augimo, kaip rodo neseniai „Rosstat“ paskelbti išsamūs 2018 metų duomenys.
Vienas veiksnys yra naftos ir dujų eksportas. Rusijos ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) pauzė gamybos ribojimo procese paskatino naftos gavybą. Antrąjį metų pusmetį Rusijos žaliavinės naftos gavybos apimtys pasiekė rekordinį 11,45 barelių per parą lygį. Gavybos ribojimas buvo atnaujintas nuo sausio, tad šis augimo šaltinis nebefigūruoja, bent jau kol kas.
Jamalo SGD projektas paskatino suskystintų dujų gamybą 70,1 proc., – dešimt kartų lyginant su 2017 metais.
Viešbučiai ir restoranai pasipelnė iš šią vasarą Rusijoje vykusio pasaulio futbolo čempionato, kuris, oficialiais duomenimis, pritraukė 3,4 mln. užsienio sirgalių.
Finansų sektoriaus augimas galimai kelia dar didesnių abejonių. Rusijos realiosios pajamos 2018 metais nukrito 0,2 proc., rodo „Rosstat“ duomenys. Tuo pačiu metu namų ūkių vartojimas padidėjo 2,2 proc. palyginamosiomis kainomis. Tikėtina, kad didžiąja dalimi vartojimo augimas siejamas su paimtais kreditais. Anot šalies centrinio banko, paskolų fiziniams asmenims apimtys 2018 metais išaugo 22,4 proc. – tai buvo didžiausias šuolis nuo 2014 metų.
Pradelstų paskolų apimtys, tiesą sakant, 2018 metais sumažėjo po didelio prieaugio ankstesniais metais, o bankų sektorius pasipelnė iš rusų skolinimosi pagyvėjimo. Bet neaugant pajamoms, paskolos negali būti patikimas augimo variklis. Šalies centrinis bankas jau padidino kapitalo reikalavimus vartojimo paskoloms, ruošdamasis galimam neveiksnių paskolų prieaugiui.
Vyriausybei stengiantis pristabdyti išlaidas siekiant išlaikyti saugią „pagalvę“ prieš tarptautines sankcijas bei naftos kainų smukimą, jos kreditingumas išaugo (visos trys didžiosios tarptautinės reitingų agentūros šiuo metu yra nustačiusios investicinį Rusijos vyriausybės skolinimosi lygį). Bet nedidinant vyriausybės išlaidų, lieka nedaug aiškių Rusijos ekonomikos augimo šaltinių šiais metais. Be to, neplanuojama jokių esminių struktūrinių reformų, ir nesitikima, kad Rusijos tarptautinis statusas pagerės.
Atsižvelgus į visus šiuos veiksnius, būtų logiška, jei Ekonomikos ministerija sumažintų prognozes. Prezidentas Vladimiras Putinas siekia, kad Rusija augtų sparčiau nei pasaulio ekonomika, bet jo technokratai negali jam to pažadėti be realaus pagrindo optimizmui. Visa, ką jie gali pažadėti, – laikytis „gynybos pozicijos“.
