Sandorio, sulaukusio stiprios politinės Vokietijos ir Prancūzijos paramos, žlugimas atveria keletą galimų scenarijų, kurie galėtų pakeisti Europos 46 milijardų eurų geležinkelių rinkos charakterį.

Bandykite dar kartą

„Galimas daiktas, kad istorija tuo nesibaigs, – interviu „Bloomberg TV“ teigė ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager netrukus po to, kai atmetė kompanijų susijungimo planą. – Jei šalys vėl susės prie stalo ir savo sandorį peržiūrės, turėsime naują situaciją. Draudimas nėra amžinas.“

Nors „Siemens“ ir „Alstom“ nepasakė, kad ginčys M. Vestager sprendimą teisme arba sugrįš su naujomis susitarimo sąlygomis, Prancūzijos ir Vokietijos ministrai atrodo pasiryžę keisti taisykles, kad panašus sandoris galėtų įvykti ateityje.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as ir Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris į M. Vestager sprendimą atsakė pažadu iš esmės pakeisti Europos konkurencijos įstatymus ir pramonės politiką. Jie tvirtai palaikė idėją, kad „Siemens“ ir „Alstom“ drauge galėtų suteikti europietišką atsvarą milžiniškam Kinijos konkurentui „CRRC Corp.“.

Pamestas meilužis

O tuo metu fone dunkso kanadiečių „Bombardier Inc.“, didžiausias traukinių įrangos gamintojas Šiaurės Amerikoje. Kanadiečiai „Alstom“ ir „Siemens“ susivienijimo nepalaikė – iš dalies dėl to, kad 2017 m. paskelbtas sandoris būtų sužlugęs jų pačių planą siekti glaudesnių ryšių su Vokietijos gamintoju. „Bloomberg News“ tuo metu pranešė, kad jų derybos numatė dvi jungtines įmones: viena rūpintųsi signalizavimo operacijomis, kita – riedmenimis.

Monrealio kompanija ypatingai džiaugėsi trečiadienį priimtu M. Vestager sprendimu. Tam, kad dar labiau apsunkintų situaciją, o gal palengvintų sandorių sudarymą, „Alstom“, „Siemens“ ir „Bombardier“ ilgą laiką pasirašinėjo bendradarbiavimo sutartis. „Alstom“ ir „Bombardier“ laimėjo užsakymą iki 2021 m. tiekti dviaukščius vagonus Belgijos valstybiniam geležinkeliui ir kartu gamina traukinius Paryžiaus regiono geležinkeliui bei Monrealio metro sistemai. Nors „Bombardier“ pajamos iš geležinkelių augo, pastaraisiais mėnesiais kompanijai kilo sunkumų su didelės apimties projektais Toronte ir Niujorke.

Grįžimas prie pagrindų

„Siemens“ ir „Alstom“ galėtų tiesiog sugrįžti ten, kur baigė. Galų gale, tulžingos konkurencijos metai sukėlė tiek daug priešiškumo, kad jų tarpusavio susitarimas apskritai atrodė netikėtas.

„Jeigu planas A neišdegė, tai nereiškia, kad mums reikia panašaus plano B“, – trečiadienį pareiškė „Alstom“ generalinis direktorius Henri Poupart-Lafarge'as, atmesdamas galimas spėliones dėl dar vieno susivienijimo.

„Alstom“ sekasi ne taip ir prastai. Nors praėjusių metų pabaigoje kompanija pranešė apie rekordinį 40 milijardų eurų atsilikimą, situaciją pataisė serija naujų užsakymų: metro sistemai Rijade, regioniniams traukiniams Liuksemburge ir Vokietijoje bei signalizacijos įrangai Mumbajuje. Prancūzų bendrovė toliau plečiasi į užsienį, ir gruodžio mėnesį pristatė pirmąjį traukinį iš gamybos centro, esančio Johanesburgo rajone – tai dalis generalinio direktoriaus strategijos plėstis Afrikos žemyne. Įdomu tai, kad jis prognozavo, jog bendrovei bus siūloma mažiau didelės apimties projektų.

„Siemens“ gana aiškiai leido suprasti, kas atsitiktų, jei sandoris su „Alstom“ nepavyktų. „Mes tai vadiname konkurencija. Konkuruojame net bandydami susijungti“, – sausio 30 d. pareiškė „Siemens“ vyresnysis technologijų direktorius Rolandas Buschas, kuris būtų tapęs jungtinės bendrovės pirmininku.

Vokietijos bendrovė trečiadienį pranešė, kad įvertins visas geležinkelių susiviejinimo ateities galimybes. Iki tol, kai ES susijungimo sandorį atmetė, generalinis direktorius Joe Kaeseris teigė, kad „Siemens“ turi ir kitų variantų, įskaitant pradinį viešą akcijų pasiūlymą. Kompanija pranešė, kad užsakymai iš Jungtinės Karalystės ir Kanados išaugo, o dviženklė pelno marža paskutinįjį ketvirtį buvo trečia pagal dydį tarp aštuonių konglomerato padalinių.