Ištisus dešimtmečius Europos Sąjungos (ES) vyriausybės apmokestino dyzeliną mažesniu tarifu nei konkuruojantį benziną, tačiau šis pranašumas sparčiai nyksta, nes siekiama išvalyti aplinką nuo teršalų, o vadinamojo „Dyzelgeito“ (angl. „Dieselgate“) pasekmės tebėra jaučiamos praėjus daugiau nei trejiems metams po įvykio. Šis poslinkis rodo esminę permainą, susijusią su požiūriu į transporto kurą, kuris ilgą laiką buvo privilegijuotas visame Europos žemyne.
„Tikimasi, kad dyzelino mokesčiai Europoje ir toliau kils, – teigia Markas Williamsas, Londono energetikos konsultacijų įmonės „Wood Mackenzie“ analitikas. – Didžiosios rinkos juda prie to, kad dyzelino apmokestinimas augtų greičiau nei benzino.“
Pagal „Bloomberg“ atliktus apskaičiavimus, remiantis Europos Komisijos duomenimis, visoje ES dyzelino vidutinė mokesčių lengvata lyginant su benzinu nuo 2015 m. sumažėjo apytikriai trečdaliu iki 12,5 euro cento už litrą. Degalinėse vidutinė benzino kainos priemoka visoje ES sumažėjo iki vos 3 centų už litrą – žemiausio lygio nuo 2008 m., kaip rodo atskiri duomenys.
Remiantis „Fuels Europe“, atstovaujančios žemyno naftos perdirbėjams, duomenimis, nuo 8-ojo dešimtmečio Europoje benzinas buvo apmokestinamas brangiau nei dyzelinas. Pasak grupės atstovo Alaino Mathureno, vyriausybės buvo linkusios apmokestinti dyzeliną pigiau, nes tai padėjo Europos automobilių gamintojams konkuruoti su benzininių transporto priemonių importu ir remti komercinių krovinių gabenimo pramonę, be to, dyzelinių variklių degalų naudojimas laikytas efektyvesniu.
„Dyzelgeitas“
Vis dėlto, augant susirūpinimui dėl degalų išmetamų teršalų poveikio sveikatai ir aplinkai, visuomenės nuomonė apie dyzeliną pradėjo keistis. Pastaraisiais metais kai kurios vietos valdžios institucijos, daugiausia Vokietijoje, ragino nebenaudoti dyzelinių transporto priemonių ir rūpintis oro kokybės gerinimu.
Be to, 2015 m. kilęs „Dyzelgeito“ skandalas – kai paaiškėjo, kad „Volkswagen AG“ klaidino reguliatorius ir pirkėjus naudodama programinę įrangą, kuri slopina emisijas bandymų metu – sumažino dyzelinių transporto priemonių poreikį.
„Dyzelgeitas“ ir susirūpinimas miestų oro kokybe visiškai pakeitė bendrą vaizdą, – tvirtina A. Mathurenas. – Dyzelino demonizavimas tampa realybe, kuri, mūsų nuomone, yra visiškai nepagrįsta varikliams, atitinkantiems ES išmetamųjų teršalų ribas.
Jis pažymėjo, kad nors dyzelino kainos per pastaruosius metus padidėjo, benzino kainos visame pasaulyje krito, augant pasauliniam pastarųjų degalų pertekliui.
Koenas Wesselsas, Londone įsikūrusios „Energy Aspects Ltd.“ analitikas teigia, kad nors benzino ir dyzelino mokesčių tarifų konvergencija yra galima, vartotojai vengia didesnių išlaidų.
„Geltonosios liemenės“
Gruodžio mėnesį Prancūzija atsisakė planų įvesti didesnius iškastinio kuro mokesčius po to, kai pernai mokesčių padidėjimas sukėlė audringus „geltonųjų liemenių“ protestus visoje šalyje. Šias priemones kritikavo ir pramonės grupė UFIP, kuri nurodė, kad degalų pardavimai Prancūzijoje 2018 m. sumažėjo, nes vairuotojai važiavo į kaimynines šalis, kad užpildytų automobilių bakus nemokėdami didesnių mokesčių.
Kadangi dyzelino kainos degalinėse nepastovios ir veikiamos pasaulinės naftos rinkos svyravimų, mokesčių padidėjimas nebūtinai lemia degalinių kainų augimą, teigia K. Wesselsas.
„Vyriausybės bando atgrasinti nuo dyzelino naudojimo, ir didėjantis degalų mokestis čia neabejotinai suvaidins svarbų vaidmenį, tačiau ar tai padarys akivaizdų poveikį degalinėse – dar pamatysime“, – svarsto jis.
