Stiklo pavyzdys atrodė kaip paprastas stiklas, 4 colių įstrižainės, iš abiejų pusių skaidrus. Jis buvo supakuotas lyg brangiausias mėginys – būtent toks jis buvo jo išradėjui Adamui Khanui: padėtas ant vaškinio popieriaus, įkomponuotas į silicio gelio įdėklą, tada dar apkamšytas oro pagalvėlėmis („air bags“), įdėtas į plastiko pakuotę ir galiausiai į kartoninę dėžutę.
Tada šis brangus krovinys išsiųstas į bandymų laboratoriją San Diege, priklausančią bendrovei „Huawei Technologies Co.“. Bet kai pavyzdys grįžo atgal praėjusių metų rugpjūtį, keliais mėnesiais vėliau nei tikėtasi ir smarkiai apgadintas, A. Khanas suprato, kad nutiko kažkas baisaus. Ar kinų bendrovė mėgino pavogti jo technologiją?
Šį stiklą A. Khano bendrovė „Akhan Semiconductor Inc.“ apibūdina kaip beveik nesugadinamo išmaniojo telefono ekrano prototipą. A. Khanas šiuo savo išradimu bandė nustatyti, kaip padengti vieną stiklo pusę itin plonu dirbtinio deimanto sluoksniu. Jis tikėjosi licencijuoti šią technologiją telefonų gamintojoms, kurios galėtų jas naudoti kurdamos visiškai naujos kartos, itin tvirtą, ilgalaikio naudojimo elektroniką.
Anot A. Khano, „Miraj Diamond Glass“ produktas yra šešis kartus tvirtesnis ir dešimt kartų atsparesnis subraižymams nei „Gorilla Glass“ stiklas, pramoninis standartinis produktas, kuris generuoja apie 3 mlrd. JAV dolerių metinių bendrovės „Corning Inc.“ pardavimų.
„Lengvesnis, plonesnis, tvirtesnis, stipresnis“, – sako A. Khanas. „Miraj“ , žada išradėjas, atvers kelius į „iš esmės naują dizaino lygmenį“.
Kaip visi išradėjai, A. Khanas paranojiškai baiminosi kopijavimo. Ir visgi jis buvo užkluptas netikėtai, kai „Huawei“, galimas užsakovas, gavęs skrupulingai supakuotą pavyzdį, ėmė elgtis įtartinai. A. Khanas dar labiau nustebo, kai JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) įtraukė jį ir „Akhan“ vykdomąjį direktorių Carlą Shurboffą į FTB atliekamą „Huawei“ tyrimą. FTB paprašė jų nukeliauti į Las Vegasą ir susitikti su „Huawei“ atstovais per sausį vykusią kasmetinę elektronikos ir inovatyvių technologijų pristatymo parodą („Consumer Electronics Show“, CES) Las Vegase. C. Shurboffas buvo aprūpintas sekimo priemonėmis ir įrašė pokalbį, tuo tarpu „Bloomberg Businessweek“ reporteris stebėjo susitikimą iš saugaus atstumo.
Šis tyrimas, kuris iki tol nebuvo paviešintas, – tai dar vienas „Huawei“ veiklos nagrinėjimas. Kaip žinia, neseniai prisiekusiųjų žiuri paskelbė oficialius kaltinimus dėl „Huawei“ praktikos. Sausio 28 d. Bruklino federaliniai prokurorai apkaltino „Huawei“ bendrovę ir jos finansų direktorę Meng Wanzhou sukčiavimu ir sąmokslu. Atskiru ieškiniu Siatlo prokurorai apkaltino „Huawei“ bendrovę prekybos paslapčių vagyste, sąmokslu ir trukdymu vykdyti teisingumą, tvirtindami, kad vienas iš įmonės darbuotojų pavogė telefonų testavimo roboto „Tappy“ detalę iš „T-Mobile“ JAV padalinio laboratorijos Vašingtono valstijoje.
Jeigu naujasis tyrimas duotų rezultatų, jis galėtų, atsižvelgus ir į ligšiolines kaltinamąsias išvadas, palaikyti D. Trumpo administracijos pastangas neleisti „Huawei“ pardavinėti įrangą naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklams Jungtinėse Valstijose ir jos sąjungininkėse. JAV nuomone, bendrovė „Huawei“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui iš dalies dėl to, kad ji gali įdiegti nesusekamą slaptą programą („backdoor“) į 5G techninę ir programinę įrangą, leidžiančią Kinijos vyriausybei šnipinėti JAV ryšių priemones ir vykdyti kibernetines atakas.
„Huawei“ tokius JAV samprotavimus pavadino „politiniais žaidimais“, kuriais siekiama pakenkti kinų bendrovei. O skeptikai tvirtina, esą „T-Mobile“ pretenzijos jau buvo išspręstos civiliniame teisme ir yra susijusios su įvykiais, vykusiais daugiau nei prieš pusę dešimtmečio.
Tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas Ch. Wray‘aus pranešimas spaudai, vyriausybė apieškojo „Huawei“ laboratoriją San Diege, į kurią buvo nusiųstas „Akhan“ stiklas. FTB reidas buvo slaptas, bet tik ne A. Khanui ir C. Shurboffui, kurie buvo reguliariai informuojami apie atliekamą tyrimą per „Akhan“ advokatą Renato‘ą Mariotti‘į, gerai žinomą buvusį prokurorą, kuris šiuo metu dirba „Thompson Coburn LLP.“ Partneriu.
Iki tol jiems pavyko išspausti iš „Huawei“ atstovų prisipažinimą (ir jį įrašyti), esą jie sulaužę sutartį su „Akhan“ ir, galimas dalykas, pažeidę Jungtinių Valstijų eksporto kontrolės įstatymus. „Huawei“ nesureagavo į pakartotinius prašymus pakomentuoti. Ši istorija paremta dokumentais – įskaitant elektroninius laiškus ir žinutes, kuriais keitėsi „Huawei“, „Akhan“ ir FTB, – kaip ir informacija apie agentų slaptą operaciją La Vegase bei interviu su A. Khanu ir C. Shurboffu. “Businessweek“ pasidalijo išsamia ataskaita apie tyrimą su JAV Niujorko Rytų apygardos prokuratūra, kuri atsisakė komentuoti. Komentuoti nepanoro ir FTB.
A. Khano darbai prie deimantinio stiklo prasidėjo dar koledžo laikais: būdamas 19-os metų Ilinojaus universiteto (Čikagoje) elektros inžinerijos ir fizikos studentu, jis ėmė tyrinėti vadinamuosius nanodeimantus (ND). Baigęs universitetą, jis vadovavo eksperimentams Kalifornijos universiteto padalinyje „Stanford Nanofabrication Facility“ ir prisijungė prie mokslininkų grupelės iš JAV Energijos departamento Argono nacionalinės laboratorijos, kurie visi drauge galiausiai sukūrė ir patentavo būdą, kaip uždėti ploną smulkučių deimantų sluoksnį ant tokių medžiagų kaip stiklas.
Jis taip pat licencijavo patentus „Akhan“ bendrovei 2014 metais. Kitais metais A Khanas jau pakankamai įtikėjo tuo, ką daro, ir pradėjo kurti savo naują technologiją. Jis ėmė aktyvai dalyvauti konferencijose, dalyti interviu verslo leidiniams, pasamdė C. Shurboffą, kuris 25-erius metus dirbo „Motorola Inc.“ , eidamas ten įvairiausias pareigas. Tai buvo tinkamas metas, bent jau taip manė A. Khanas, įžengti į rinką.
Išmaniųjų telefonų rinkoje itin tvirtas ekrano stiklas yra akivaizdus konkurencinis pranašumas, kaip ir spartus procesorius ar labai gera kamera. Taip yra nuo tada, kai Steve‘as Jobsas prieš daugiau nei dešimt metų pasirinko JAV įmonę „Corning“ kaip ekranų, skirtų pirmajam „iPhone“, tiekėją. Apžvalgininkai negalėjo atsistebėti, kaip prietaisą įgrūdus į kišenę su daugybe raktų ir monetų, ekranas (tuo metu ganėtinai didelis) nenukentėdavo.
Netgi tada, dar prieš Donaldo Trumpo inicijuotą prekybos karą ir bendrovei mestus kaltinimus, „Huawei“ vardą jau slėgė sunki įtarimų našta. 2002 metais technologijų konglomeratas „Cisco Systems Inc.“ apkaltino bendrovę pasisavinus jos maršrutizatorių pirminį kodą. „Motorola“ savo 2010 metais pateiktame ieškinyje pareiškė, kad „Huawei“ sėkmingai infiltravo savo kinų kilmės darbuotojus į informatorių tinklą. O 2012 metais JAV Atstovų rūmų Žvalgybos komitetas prilipdė „Huawei“ „grėsmės nacionaliniam saugumui“ etiketę ir paragino amerikiečių versloves nepirkti įmonės gaminamos produkcijos. „Huawei“ paneigė visas jai pateiktas pretenzijas. „Cisco“ ir „Motorola“ ieškiniai teismo taip ir nepasiekė.
Nuo 2012 metų, spaudžiamos vyriausybės, didžiausios JAV telekomunikacijų bendrovės faktiškai įtraukė „Huawei“ į juoduosius sąrašus, atsisakydamos naudotis jos išmaniaisiais telefonais ar taikyti jos įrangą savo sistemose. Bet dauguma pasaulio šalių ir toliau pirko „Huawei“ produkciją, nusprendusios netikėti (ar ignoruoti) įtarimus, kuriuos bendrovė nuolat neigė. Tuo pat metu JAV technologijų bendrovės galėjo ir toliau laisvai pardavinėti detales „Huawei“. „Qualcomm Inc.“ yra viena iš didžiausių ‚Huawei“ tiekėjų. Kaip ir „Micron Technology Inc.“ ir „Intel Corp.“.
Todėl nebuvo nieko neįprasto, kai 2016 m. rugpjūčio 8 d. „Akhan“ gavo elektroninį laišką iš „Huawei“. Siuntėja buvo Angela Han, „Huawei“ inžinierė, dirbanti San Diege. Iš vėlesnių susirašinėjimų elektroniniu paštu ir žinutėmis paaiškėjo, kad „Huawei“ turinti labai aktualų ir skubų pasiūlymą. 2016 m. lapkričio 7 d. elektroniniame laiške A. Han rašo, kad „Huawei“ „aktyviai ieško naujų technologijų savo novatoriško produkto gamybai šioje sparčiai augančioje vartotojų elektroninių technologijų pramonėje“, praneša „Businessweek“ remdamasi gauta kopija.
„Tiekėjo gebėjimas sparčiai judėti į priekį ir vykdyti įsipareigojimus mums taip pat labai svarbus“, – teigiama laiške. Kai „Akhan“ bendrovė paskambino telefono žinutėse nurodytu telefonu, moteris, prisistačiusi kaip Angela Han, paneigė pažįstanti ką nors iš „Akhan“; o kai jai buvo detaliai nupasakotas bendravimo su „Akhan“ turinys, ji atsakė: „Aš neprisimenu.“ Ir nutraukė pokalbį.
Iki 2017 metų vasario abi bendroves siejo susitarimas. „Akhan“ nusiųs du „Miraj“ pavyzdžius San Diege dirbančiai „Huawei“. Pagal ketinimų protokolą, pasirašytą abiejų šalių, „Huawei“ įsipareigojo grąžinti pavyzdžius per 60 dienų ir apsiriboti tik tokiais testais, kurie nepadarytų žalos pavyzdžiams. (Pastaroji nuostata pramonės ketinimų protokoluose yra standartinė, ja siekiama užkirsti kelią mėginimams atskleisti bet kokios intelektinės nuosavybės technologijas.)
C. Shurboffas dokumentuose, išsiųstuose A. Hen, pažymėjo, kad „Huawei“ turi laikytis JAV eksporto įstatymų, įskaitant ITAR, Tarptautinės prekybos ginklų nuostatus, kurie reguliuoja karinės paskirties medžiagų eksportą. Deimantinė danga įtraukta į sąrašą dėl jos galimo panaudojimo lazerinių ginklų gamyboje.
A. Khanas ir C. Shurboffas jau iš pat pradžių sutarė, kad „Akhan“ licencijuos pirmąją savo „Miraj“ stiklo kartą vienam telefonų gamintojui, tikėdamiesi, kad išimtinumo perspektyva suteiks jų įmonei-startuoliui tam tikro svorio. „Huawei“, kaip teigia A. Khanas, nurodė norinti išlikti šiose „varžytuvėse“. Ir 2018 m. kovo 26 dieną „Akhan“ nusiuntė A. Han patobulintą pavyzdį. „Buvome nusiteikę labai optimistiškai, – sako A. Khanas. – Užsitikrinti vienos iš trijų didžiausių išmaniųjų telefonų gamintojų paramą, bent jau popieriuje, atrodė labai viliojantis dalykas.“
Pirmieji ženklai, privertę sunerimti, pasireiškė po dviejų mėnesių, gegužę, kai „Huawei“ praleido nustatytą terminą grąžinti pavyzdį. Pasak C. Shurboffo, jo elektroniniai laiškai adresuoti A. Hen, raginantys nedelsiant grąžinti pavyzdį, buvo ignoruojami. Kitą mėnesį A. Han parašė, kad „Huawei“ atliekanti „standartinius“ minėto pavyzdžio testus, ir prisegė nuotrauką, kurioje matyti didelis įbrėžimas stiklo paviršiuje. Galiausiai siuntinys iš „Huawei“ Gerni pasirodė rugpjūčio 2 dieną.
C. Shurboffas sako esąs įsitikinęs, kad pavyzdys niekaip negalėjo būti sugadintas transportuojant – visi dėžutės komponentai buvo savo vietoje. Jo nuomone, „Huawei“ mėgino prapjauti pavyzdį norėdama įvertinti deimanto plėvelės storį ir išsiaiškinti, kaip „Akhan“ ją sukonstravo.
„Puoliau į neviltį, – pasakoja jis. – Pamaniau: o varge, ši milijardinė įmonė gviešiasi mūsų technologijų. Ką darysime dabar?“
C. Shorboffas pirmiausia paskambino A. Khanui. Tada nuvyko į FTB, kuris savo kovoje su Kinijos intelektinės nuosavybės vagystėmis palaikė ryšius net su mažiausiomis amerikiečių technologijų bendrovėmis. Prieš aštuonis mėnesius, 2018 m. sausį, FTB specialusis agentas Čikagoje aplankė „Akhan“ Gerni miestelyje. Anot C. Shurboffo, agentas jam pasakė, kad biuras tikisi apmokyti vietos startuolius kibernetinių nusikaltimų ir apsaugos spragų klausimais ir paskatinti jas informuoti apie įtariamą veiklą. FTB deda ypatingas pastangas mėgindama surinkti žvalgybinę informaciją, susijusią su kinų pastangomis įsigyti JAV technologijas, C. Shurboffui sakė agentas.
Šis pokalbis įstrigo C. Shurboffo atmintyje. Tą rugpjūtį, praėjus dviem savaitėms po gauto siuntinio iš „Huawei“ su sugadintu stiklu, jis nuvyko į FTB Čikagos padalinį, kuris rengė seminarą rajono įmonių vadovams korporacinio šnipinėjimo tema. C. Shurboffas įdėmiai klausėsi, kaip viena specialioji agentė nagrinėjo atvejį, kai „Huawei“ galimai pasisavino prekybos paslaptis iš „T-Mobile“ 2012 metais.
Per pertrauką C. Shurboffas priėjo prie agentės ir papasakojo jai apie incidentą „Akhan“ bendrovėje. Jis užsiminė, kad deimantinė danga yra ITAR reguliuojama karinės paskirties medžiaga, neatmesdamas galimybės, kad pavyzdys galbūt pateko ne į tas rankas. Be savo darbo prie išmaniųjų telefonų stiklo „Akhan“ taip pat buvo atsakinga už savo deimantų technologijų pritaikymą puslaidininkių pramonės ir kariuomenės reikmėms.
Daugeliui C. Shurboffo istorija galėjo pasirodyti pritempta. Bet ne FTB. „Jie iškart nepaprastai susidomėjo ir pageidavo sužinoti kiek įmanoma daugiau“, – pasakoja „Akhan“ vykdomasis direktorius. Reikalai pajudėjo labai greitai. „Akhan“ vadovai reguliariai buvo kviečiami dalyvauti vaizdo konferencijose su FTB ir JAV teisingumo departamento pareigūnais. Kelioms iš šių vaizdo konferencijų vadovavo Davidas Kessleris, JAV generalinio prokuroro pavaduotojas (Brukline), kuris, kaip paaiškėjo vėliau, patrauks baudžiamojon atsakomybėn „Huawei“ finansų direktorę.
Du FTB agentai, atvykę į Gerni, paėmė sugadintą stiklo pavyzdį ir nugabeno jį į FTB
Tyrimų centrą Kvantiko mieste, Virdžinijoje. Kai A. Khanas ir C. Shurboffas prisijungė prie grupės per kitą vaizdo konferenciją, vienas FTB pareigūnas, gemologijos srities ekspertas, informavo juos apie savo išvadas. Jie pamena, kaip gemologas sakė ištyręs deimantinio stiklo pavyzdį ir priėjęs išvadą, kad „Huawei“ susprogdino jį 100 kilovatų lazeriu, pakankamai galingu, kad būtų naudojamas kaip ginklas.
Per 2018 m. rudenį FTB agentai nuolat prašydavo, kad A. Khanas ir C. Shurboffas pateiktų jiems visus elektroninius laiškus, susitarimų, kuriais draudžiama atskleisti informaciją, kopijas, ketinimo protokolus, transportavimo ataskaitas, netgi dėžę, kurioje „Huawei“ grąžino pavyzdį tą vasarą. FTB turėjo dar vieną prašymą: ar jie gali atnaujinti kontaktą su Angela Han, „Huawei“ inžiniere?
Gruodžio 10 d., FTB pasiklausant, C. Shurboffas ir A Khanas kalbėjosi su A. Han telefonu, klausinėdami jos apie sugadintą deimantinio stiklo pavyzdį. Kas nutiko bandymų metu? Kodėl trūksta šukių? A Han pareiškė nieko apie tai nežinanti, nes pavyzdys buvęs Kinijoje ir iš ten tiesiog išsiųstas „Akhan“ bendrovei.
„Akhan“ vadovai atvyko į Las Vegasą sausio 8 dieną, antradienį, ir užsiregistravo „Mandalay Bay Resort & Casino“ viešbutyje. Jie buvo sutarę susitikti su A. Han ir jos kolegomis kitos dienos popietę 15.00 val. Jeigu viskas būtų ėję pagal planą, būtų surengta pasala. FTB agentė iš Čikagos, atskridusi prižiūrėti operacijos, paaiškino A. Khanui ir C. Shurboffui telefono žinutėse, kaip vyks operacija: biuras buvo užsakęs salę Las Vegaso posėdžių centre, kur vyko CES. Čia turėjo būti įmontuota pasiklausymo įranga, tad FTB būtų klausęsi iš kitos pastato vietos. C. Shurboffas buvo viską parengęs taip, kad atrodytų, jog „Akhan“ išsinuomojo salę.
Maždaug apie vidurdienį sausio 9 dieną agentė susitiko su „Akhan“ vadovais ir įteikė C Shurboffui tris skirtingus slaptus įrašymo prietaisus, kaip atsarginį planą. C. Shurbhoffas parašė žinutę A. Han: „Čia pat, prie Didžiosios salės, yra rami posėdžių salytė, galime susitikti ten“. Jis pažymėjo, kad salė yra netoli „Huawei“ CES stendo. Tačiau antrą valandą dienos A. Han atsiuntė žinutę, esą ji esanti „Venetial Casino“ ir galėsianti atvykti ne anksčiau kaip po valandos. Problemėlė – FTB buvo išsinuomojusi salę ribotam laikui. C. Shurbhoffas liepė A. Han likti „Venetian“. Jiedu su A. Khanu nusprendė su ja susitikti ten.
Atvykę prieš pat tris, jie parašė A. Han, paaiškindami, kur jie jos laukia, „Venetian“ antrajame aukšte prie lifto, tiesiai prieš „Sin City Brewing“. A. Khan buvo apsirengusi kasdieniškai: tamsia striuke, klasikiniais juodais marškinėliais, pilkomis kelnėmis ir sportbačiais. C. Shruboffo apranga buvo dalykinė: šviesiai žydri marškiniai, pilkas švarkas, juodos kelnės, naujutėlaičiai odiniai batai. A. Han pasirodė dvidešimt minučių po trečios kartu su moterimi, kuri prisistatė kaip Jenniferė Lo, vyresnioji „Huawei“ tiekimo vadovė, dirbanti Santa Klaroje, Kalifornijoje. („Huawei“ pareigūnas iš Šendženo neatvyko, paaiškino moterys, nes bendrovė neleidžia savo aukšto rango kinų vadovams keliauti į Jungtines Valstijas.)
Visas ketvertukas trumpam šnektelėjo, tada nuėjo į „Venetian“ kavinukių zoną ir susėdo prie „Prime Burger“ staliuko. „Businesweek“ reporteris stebėjo juos maždaug už trisdešimties metrų, priešais itališkųjų gelato ledų stendą. A. Khanas ir C. Shurboffas tikėjosi pasalą surengti saugioje FTB surastoje patalpoje CES. Dabar jie, – abu visiški žali naujokai žvalgybos žaidimuose, turėjo likti ramūs ir įrašyti pokalbį su „Huawei“ atstovėmis triukšmingoje, žmonių perpildytoje kavinukėje.
Beliko tikėtis, kad J. Lo, kuri, A. Khan spėjimu, buvo tik pradėjusi ketvirtą dešimtį, pateiks daugiau informacijos apie „Akhan“ pavyzdžio sugadinimą ir paaiškins, kodėl „Huawei“ taip domisi deimantinės plėvelės technologija. A. Khanas pamena, kaip ji klausinėjo apie „Akhan“ gamybos įmonės, veikiančios Gerni, gamybos pajėgumus. Ji pripažino, kad pavyzdys buvęs Kinijoje, bet neigė, kad taip kinai pažeidę ITAR nuostatas.
„Huawei“ tiesiog patikrinusi, ir nieko daugiau, tikino ji. Prie stalelio buvo justi šiokia tokia įtampa, ir vienu metu J. Lu apstulbino A. Khaną ir C. Shurboffą, garsiai pasiteiravusi: ar JAV vyriausybė tik neseka šio jų susitikimo. Paklausta apie sugadintą pavyzdį, J. Lo, kaip ir A. Han, tvirtino nieko apie tai nežinojusi. Ji čia atvykusi tik tam, kad įsitikintų, ar „Huawei“ vis dar turi šansų tapti pirmąja bendrove, galėsiančia išbandyti deimantinį stiklą išmaniųjų telefonų gamyboje.
Jeigu „Akhan“ pasitrauktų, ji gali prarasti darbą, sakė ji. (Susiskambinus su ja „Huawei“ vizitinėje kortelėje nurodytu telefonu, ji patvirtino savo tapatybę ir čia pat pabrėžė, kad į CES atvyko „susitikti su kai kuriais tiekėjais“. Paklausta apie pavyzdžio sugadinimą ir įtariamą jo siuntimą į Kiniją, ji atsakė: „Aš su tuo nesusijusi ir negaliu nieko komentuoti.“
Per kitas kelias dienas A. Khanas sulaukė nerimą keliančių žinių. Per susitikimą „Prime Burger“, C. Shurboffas atsitiktinai susitiko su kito potencialaus „Miraj“ stiklo užsakovo atstovais. Pasijutęs nesmagiai dėl savo vaidmens FTB operacijoje, jis tik persimetė su jais vos keliais žodeliais ir grįžo prie diskusijos su „Huawei“. Ir dabar tas kitas užsakovas sunerimo, kad „Akhan“ mėgina pradėti vadinamąjį „pasiūlymų karą“.
Sausio 28 d. ryte FTB atliko reidą „Huawei“ San Diego padalinyje. Tą patį vakarą abu specialūs agentai ir JAV generalinio prokuroro pavaduotojas D. Kessleris instruktavo A. Khaną ir C. Shurboffą telefonu. Agentai miglotai paaiškino apie kratos orderį ir nurodė A. Khanui ir C. Shurboffui nebekontaktuoti su „Huawei“.
A. Khanas ir C. Shurboffas nežino, kuo pasibaigė ši istorija. Galimas daiktas, vyriausybė prieis išvadą, jog nėra jokio pagrindo pateikti kaltinimus „Huawei“. Prokurorai taip pat gali nuspręsti, kad tai, kas nutiko „Akhan“ įmonei, nėra pakankamai rimta, idant būtų pareikšti kaltinimai. Jei taip būtų, kiltų klausimas dėl JAV platesnio masto priemonių prieš „Huawei“: ar jos paremtos aiškiais įrodymais, ar veikiau išprovokuotos desperatiško noro sučiupti kinų bendrovę darant ką nors – bet ką – netinkama?
Kita vertus, jeigu vyriausybė prieis išvadą, kad prieš „Akhan“ buvo įvykdytas išpuolis, kad kinų tarptautinė bendrovė iš tiesų taikėsi į nedidelę Čikagos įmonę, neuždirbančią jokių pajamų ir neturinčią užsakovų (kol kas), tada turėtų paaiškėti, kaip toli ir kokiu mastu „Huawei“ ketina veikti, idant pasisavintų Amerikos prekybos paslaptis. „Mano nuomone, jie nustato technologijas, kurios jiems, įgyvendinant užsibrėžtus planus, yra itin svarbios ir leidžiasi į jų medžioklę, neatsižvelgdamos į tai, kokio dydžio, mastelio ar statuso yra toji verslovė, – sako A. Khanas. – Jie įmonių taip neskirsto, jiems svarbūs kiti dalykai“.
