Šalies plėtros sulėtėjimas siejamas su platesnio masto augimo lėtėjimu euro zonoje, įskaitant Vokietiją. Ekonominiai sunkumai Kinijoje ir grįžtantis protekcionizmas nepadėjo šalies eksportuotojams. Bet Italijos statistikos agentūra teigia, kad grynasis eksportas ketvirtąjį ketvirtį išaugo, nors vidaus paklausa susitraukė. Tokia susiklosčiusi situacija kelia abejonių dėl vyriausybės ekonominės strategijos, padidinusios skolinimosi išlaidas ir sukėlusios daugiau netikrumo verslovėms.

Giuseppe‘ė Conte‘ė, Italijos premjeras, praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad šalies ekonomika antrąjį šių metų pusmetį sustiprės. Jis yra įsitikinęs, kad Italija įvykdys oficialias 2019 metų 1 proc. augimo prognozes. Prieš kelias savaites per interviu „Bloomberg News“ jis sakė netgi tikįs 1,5 proc. prieaugio, - tokį tikslinį rodiklį šalies vyriausybė buvo užsibrėžusi dar prieš Europos Komisijos (EK) išsakytus priekaištus.

Visa tai fantazijomis grįsti pamąstymai. Italijos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, Italijos ekonomika šiai metais išaugs 0,6 procento. Ir netgi tokios prognozės atrodo optimistinės. Vyriausybė nusprendė panaudoti nedidelį turimą savo potencialą tokioms priemonėms kaip dosnus ankstyvojo išėjimo į pensiją planas ir pajamų rėmimo schema. Pastaroji gali padėti paskatinti vidaus paklausą, bet to gali nepakakti, kad būtų atlyginta investicijoms padaryta žala. Vyriausybės prognozėmis, Italijos investicijų augimas šiais metais, palyginti su 2018-aisiais, smarkiai sulėtės – nuo 3,8 iki 0,6 procento. O kur dar lėtėjanti pasaulio ekonomika. Tad akivaizdu, kad yra rizikų, jog šalie bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio prognozės nepasiteisins.

Italija
Foto: Shutterstock

Tokiomis aplinkybėmis Italijos vadovai susiduria su ekonomine bei politine dilema. Augimui smunkant, fiskaliniams šalies tikslams – tokiems kaip šių metų biudžeto deficitas 2 proc. BVP, - iškilo pavojus. Vyriausybė atidėjo du milijardus eurų papildomų išlaidų sumą, kuri bus prieinama tuo atveju, jeigu bus pasiektas tikslinis deficito rodiklis. Bet tokia perspektyva atrodys gana menka, jeigu šalies ekonomika ir toliau lėtės. Bet kokiu atveju, kyla opesnis klausimas: ar Briuselis pareikalaus dar kartą pakoreguoti biudžetą.

Išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo raundas veikiau pakenktų nei padėtų, bent jau kol obligacijų rinkos išliks optimistinės. Bet esama svarių priežasčių populistams permąstyti savo žalingus politikos žingsnius, pavyzdžiui, išankstinio išėjimo į pensiją planą. Tas lėšas būtų daug išmintingiau skirti investicijoms skatinti, juolab Vokietija jau planuoja imtis priemonių prieš savo pačios lėtėjimą. Nebe už kalnų ruduo, kai bus svarstomas kitų metų biudžetas ir gali paaiškėti, kad Italija nebeturi lėšų dosnioms dalyboms.

Partija „Lyga“ susiduria su ypač aštria situacija. Priešingai nei „Penkių žvaigždžių judėjimas“, kurio reitingai apklausose krinta, „Lyga“ stiprėja: tam daugiausia įtakos turi jos siunčiama daug labiau fokusuota žinutė, ypač dėl imigracijos. Bet kuo ilgiau ji išlieka valdžioje, tuo daugiau rizikų, jog ji bus kaltinama dėl ekonominės padėties. Tradicinis „Lygos“ „užnugaris“ įsikūręs turtingesnėje šiaurinėje šalies dalyje, - jis patirtų didelių nuostolių nuosmukio atveju. Rinkėjai taip pat gali suabejoti dėl partijos remiamos pajamų rėmimo schemos, kuri daugiausia nutaikyta į skurdesnių pietų gyventojus.

Matteo Salvini‘ui, „Lygos“ lyderiui, daromas vis didesnis partijos spaudimas nutraukti saitus su koalicija. Tuomet per naujus rinkimus jis galėtų grumtis kaip suvienytos centro dešiniųjų koalicijos lyderis, susitelkiant į tokius pažadus kaip mokesčių mažinimas. To galima tikėtis po gegužės vyksiančių Europos Parlamento (EP) rinkimų, kurie M. Salvini‘ui galėtų suteikti daugiau tikrumo dėl savo populiarumo reitingų.

Centro dešiniųjų vyriausybė galbūt investuotojams keltų mažiau įtampos. Vis dėlto viena populistinė darbotvarkė yra geriau nei dvi. Bet Italijos problemos niekur nedingtų. Šalis susiduria su didžiuliais fiskaliniais iššūkiais, nes šalies planai sumažinti biudžeto deficitą ir sukontroliuoti milžinišką skolą paremti nerealistiniais planais didinti PVM mokestį. Tuo tarpu senstanti visuomenė ir silpnas produktyvumas neišvengiamai suvaržys augimą.

Italijos lyderiams prireikė kelių mėnesių, kad išvystų savo vykdomos politikos problemas. Artimiausiu metu tikrai neverta tikėtis kokių nors sprendimų.

Ferdinando‘as Giugliano‘as rašo straipsnius apie Europos ekonomiką „Bloomberg Opinion“ redakcijai. Be to, jis rašo straipsnius ekonominėmis temomis leidiniui „La Republica“ ir yra laikraščio „The Financial Times“ (FT) redakcinės kolegijos narys.