Vidurio Europos valstybė patiria spaudimą atsiskaityti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai, kuri palaikė Vengrijos lyderį Viktorą Orbaną, kai šis atstūmė sąjungininkus, siekdamas šalyje panaikinti liberalią demokratiją. Po to, kai Vašingtonas praėjusiais metais pakeitė nuomonę ir pažadėjo V. Orbaną remti, užuot kritikavusi jo valdymo trūkumus, santykiai perėjo į energetikos sritį, gyvybiškai svarbią regione, kur Rusija tebėra dominuojanti dujų tiekėja.
Jungtinės Valstijos paragino Vengriją ir kitas sąjungininkes ieškoti naujų dujų šaltinių, kad sumažintų Rusijos įtaką buvusioje komunistinėje Europoje. Tarp alternatyvų – didelis neišvystytas dujų telkinys Rumunijoje, priklausantis Austrijos „OMV AG“ ir „Exxon Mobile Corp.“, taip pat – JAV suskystintų gamtinių dujų transportavimas per Kroatiją.
Vengrija, kuri namų apšildymui daugiausia pasikliauna Rusija, įgyvendino savo susitarimo dalį, pastačiusi jungtis, reikalingas dujoms iš Rumunijos ir Kroatijos transportuoti. Tačiau jos sąjungininkės ES ir NATO savo dalies neįvykdė, trečiadienį interviu Budapešte pareiškė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
„Jungtinių Valstijų vyriausybė garsiai ragina Vengriją diversifikuoti dujų pirkimo šaltinius, – teigė P. Szijjarto. – Tačiau tai priklauso nuo mūsų draugų: austrų, kroatų ir amerikiečių, NATO ar ES narių. Iki šiol nė vienas iš jų nesiėmė reikalingų veiksmų, kurie mums padėtų diversifikuoti energiją“.
„Didžiulė problema“
„OMV“ šią savaitę pranešė kol kas susilaikanti nuo gamtinių dujų projekto Juodojoje jūroje patvirtinimo, nurodydama susirūpinimą dėl Rumunijos reguliavimo aplinkos. P. Szijjarto pareiškė, kad tai – „didžiulė problema“. Nors Kroatijos vyriausybė trečiadienį nusprendė investuoti 100 milijonų eurų į plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų terminalą, Vengrijos diplomatas atsakė, kad transportuoti dujas iš JAV per Kroatiją būtų pernelyg brangu.
Tuo tarpu kitos NATO ir ES narės abejoja savo partneryste su Vengrija. V. Orbano sprendimas leisti Rusijai išplėsti savo vienintelę branduolinę jėgainę ir dažni prezidento Vladimiro Putino vizitai į Budapeštą, nepaisant to, kad Vakarai bando jį izoliuoti dėl pagalbos separatistams rytų Ukrainoje, kelia susirūpinimą, kad šalis vis labiau krypsta į rytų pusę.
Nors P. Szijjarto patvirtino, kad V. Putinas greičiausiai apsilankys Budapešte antrąjį metų pusmetį, santykius su Rusija jis pavadino „skaidriais“. Pasak jo, Vengrija yra „patikima“ NATO sąjungininkė, palaikanti bendravimą ir su rytais.
„Mes negyvename Marse. Mes gyvename Vidurio Europoje, kur visada patiriame spaudimą iš visų pusių, – teigė P. Szijjarto. – Mūsų interesas, paremtas istorine patirtimi, yra toks, kad tarp Rytų ir Vakarų turi būti normalūs santykiai“.
„Pirmiausia Vengrija“
Po kelerių metų kritikos, dėl kurios išaugo V. Orbano atskirtis, D. Trumpo administracija praėjusiais metais pareiškė, kad vėl bendraus su Vengrijos lyderiu, kuris dalijasi daugeliu JAV prezidento nacionalistinių įsitikinimų ir yra tvirtai nusiteikęs prieš imigrantus.
Vis dėlto, nors Jungtinės Valstijos ir sušvelnino Vengrijos demokratijos kritiką, Vašingtoną erzina bergždžios pastangos paveikti V. Orbaną, kurio nacionalistinių tikslų siekimas apkartina Vengrijos santykius su NATO.
Neskaitant energetikos, kitas ginčų objektas yra dvišalio gynybos susitarimo, kurio Vengrija nėra pasirašiusi, atnaujinimas. P. Szijjarto teigė kitą savaitę ketinąs keliauti į JAV pratęsti derybų.
„Nemanau, kad politiniai santykiai tarp JAV ir Vengrijos kada nors buvo tokie geri, – teigė P. Szijjarto. – Amerikos prezidentas sako „pirmiausia Amerika“, o mes sakomė – „pirmiausia Vengrija“.
