Pareiškimas socialinėjes žiniasklaidoje sukėlė spekuliacijų ir pasipiktinimo bangą. Paklaustas, kaip apie tai sužinojo, Ch. Guerra nepateikė jokių įrodymų.
Kas tai, eilinis keistas įstatymų leidėjo komentaras, bandantis atkreipti dėmesį į krizės draskomos Venesuelos padėtį? Gal ir ne. Viena vertus, Ch. Guerra – buvęs centrinio banko ekonomistas, palaikantis ryšius su buvusiais kolegomis. Kita vertus, asmuo, turintis tiesioginių žinių šiuo klausimu, antradienį „Bloomberg News“ pranešė, kad centriniame banke iš tiesų atidėta 20 tonų aukso išgabenimui. Maždaug 840 milijonų dolerių vertės auksas sudaro apie 20 proc. visų Venesuelos aukso atsargų, teigė respondentas. Jis nepateikė jokios papildomos informacijos apie tolesnius šiam auksui numatytus planus.
Prezidentui Nicolasui Maduro prarandant jau ir taip ribotų – dėl JAV sankcijų – šalies finansų ir rezervų kontrolę, kyla klausimas, kas galėjo prikišti nagus prie šalyje ir užsienyje laikomų maždaug 200 Venesuelos aukso tonų. Šalis skolinga milijardus savo globėjams – Rusijai ir Kinijai, taip pat obligacijų turėtojams, galiausiai, tvirta valiuta jai būtina tam, kad nupirktų maisto badaujantiems gyventojams.
Venesuela ne vienerius metus stengiasi padidinti savo aukso atsargas, skatindama rūdos kasybą ir pavesdama karinėms pajėgoms prižiūrėti didžiules teritorijas, kuriose randama šio tauriojo metalo. Valstybinė aukso rūdos perdirbimo bendrovė „Minerven“ iš rūdos gamina metalo luitus, kuriuos kariniai orlaiviai nuskraidina į aplink Karakasą įsikūrusias bazes. Kariai auksą reguliariai sukrauna į šarvuočius, važiuojančius į centrinį banką ir toliau.
Jungtinės Valstijos deda pastangas, kad Nacionalinės Asamblėjos vadovas Juanas Guaido, save laikantis teisėtu tautos prezidentu, perimtų Venesuelos finansų kontrolę ir išstumtų dabartinį režimą. Praėjusią savaitę Anglijos bankas atmetė N. Maduro pareigūnų prašymą atsiimti 1,2 milijardo dolerių vertės auksą, paliktą ten saugoti po to, kai aukščiausi JAV pareigūnai, įskaitant valstybės sekretorių Michaelą Pompeo ir nacionalinį saugumo patarėją Johną Boltoną, paragino Jungtinę Karalystę uždrausti režimo prieigą prie savo užsienio turto.
Skrydžių stebėjimo svetainės „FlightRadar24“ duomenimis, pirmadienį lėktuvas, priklausantis „Nordwind Airlines“, Maskvoje įsikūrusiai kompanijai, nusileido tarptautiniame oro uoste netoli Karakaso.
Finansų ministras Simonas Zerpa atsisakė pateikti komentarą apie tautos auksą ir pridūrė, kad Simono Bolivaro tarptautiniame oro uoste jokio Rusijos lėktuvo nebuvo.
„Ketinu kas savaitę kviestis rusų ir turkų lėktuvus, kad visi įsibaimintų“, – pareiškė jis.
Pastaraisiais metais Kremlius suteikė reikšmingą paramą šiai Lotynų Amerikos šaliai, paversdamas ją viena didžiausių Rusijos paskolų ir investicijų gavėjų ir Maskvos fortpostu regione, kuriame dominuoja Jungtinės Valstijos. Tačiau Rusija neatskleidžia, ar ketina investuoti daugiau kapitalo, ypač po to, kai opozicijos atstovai pareiškė neketinantys vykdyti visų N. Maduro vyriausybės įsipareigojimų.
Rusija pažadėjo „daryti viską“, kad apsaugotų N. Maduro nuo JAV pastangų išstumti jį iš valdžios po to, kai D. Trumpo administracija pirmadienį išleido naujas sankcijas Venesuelai, nepatikslindama, kokių veiksmų ketina imtis.
Tuo tarpu vienas aukščiausių Rusijos finansų ministerijos pareigūnų įspėjo, kad Venesuela gali susidurti su sunkumais, atlikdama mokėjimus pagal 2017 m. pasiektą 3,15 milijardų dolerių skolos grąžinimo susitarimą. Kitas 100 milijonų dolerių įnašas valstybės laukia kovo mėnesį. Vėliau ministerija elektroniniu laišku patikslino, kad Rusija tikisi, jog Venesuela savo įsipareigojimus įvykdys.
