Malaizijos vyriausybės žingsnis atšaukti Kinijos finansuojamą greitaeigę geležinkelio liniją skersai Malajų pusiasalį iškėlė naujų klausimų dėl Xi Jinpingo vadinamosios „Juostos ir kelio“ iniciatyvos (angl. „Belt and Road Initiative“, BRI). Ministrų kabinetas nusprendė, kad 20 mlrd. JAV dolerių vertės projektas yra „virš vyriausybės finansinių galimybių“, šeštadienį pareiškė Malaizijos ekonomikos reikalų ministras Mohamedas Azminas Ali, preliminariai informuodamas apie žingsnį, apie kurį oficialiai bus paskelbta artimiausiu metu.
Žlugęs susitarimas tik dar labiau sustiprina poreikį surengti jau bręstančius Pekine debatus dėl galimos 1 trln. JAV dolerių programos, pagrindinio variklio, kuris palengvintų Xi pastangas suteikti Kinijos ekonominei galiai pasaulinio svorio. Pastaraisiais mėnesiais Azijos regiono šalys sustabdė, apkarpė arba nutraukė projektus, kilus susirūpinimui dėl korupcijos, neteisėto naudojimosi įtaka ir kylančių įsiskolinimų.
„Mes matome vis daugiau nepalankių veiksnių ir iššūkių, - sakė Makao mokslų ir technologijų universiteto tarptautinių santykių profesorius Pangas Zhongyingas. – Kinija turėtų daryti išvadas, remdamasi savo patirtimi, ir išmokti pamokas iš visų šių incidentų, nes išorinis fonas sparčiai keičiasi ir ekonominiai iššūkiai šalies viduje įgauna grėsmingą pavidalą“.
„Tuštybės projektai“
Xi Jinpingas turės tam progą balandį, kai jis, kaip planuojama, sušauks lyderius Pekine į savo antrąjį BRI viršūnių susitikimą. Pernai rugsėjį Kinijos prezidentas pažadėjo Afrikos šalims, jog nevykdys „tuštybės projektų“, o gruodį šalies aukščiausiasis valstybinių įmonių reguliuotojas paskelbė ataskaitą, kuria raginta prisiimti didesnę „užsienio socialinę atsakomybę“ investuojant.
Kinijos rodomos pastangos taip pat paskatino Jungtines Valstijas įsteigti naują agentūrą, per kurią besivystančių šalių infrastruktūros projektams būtų paskolinta iki 60 mlrd. dolerių.
Malaizija rūpesčių ėmė kelti praėjusiais metais, po to, kai skandalas dėl išgrobstymo iš valstybinio investicinio fondo 1MDB padėjo premjerui Mahatirui Mohamadui išstumti savo buvusį statytinį, Najibą Razaką. Mahatiras Mohamadas nurodė peržiūrėti visą eilę susitarimų, įskaitant ir Malaizijos rytinės pakrantės geležinkelio jungtį, o per savo kelionę į Pekiną perspėjo dėl „naujosios kolonializmo versijos“.
Skepticizmą dėl Pekino ketinimų pakurstė ir neseniai įtakingame leidinyje „The Wall Street Journal“ publikuota informacija, esą Malaizija tiria, ar Kinija pasiūliusi gelbėti 1MDB fondą mainais į sandorius, susijusius su infrastruktūra. Antradienį Mahatiras Mohamadas pasirinko taikų toną, pareikšdamas, kad priežastis, dėl kurios vyriausybė nusprendė atšaukti geležinkelio projektą, labai paprasta - lėšų trūkumas.
„Susirūpinimas dėl projekto plėtros modelio, dideli Malaizijos įsiskolinimai bei įtarimai dėl pažeidimų, susijusių su 1MDB, nulėmė tokį sprendimą, - sakė Singapūro Tarptautinių reikalų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Oh Ei Sun‘as. Pekinas matė, kad jo propaguojamas ekonominio augimo, orientuoto į infrastruktūrą, modelį gali būti sunku eksportuoti, sakė Sunas.
Kinijos projektai – stambūs, su daug trikdžių, verčiantys lįsti į skolas, – neišvengiamai sukėlė audrų vidaus politikoje, kaip ir finansinius argumentus šalių, kurioms tie projektai buvo numatyti.
Pavyzdžiui, Nepalas, atšaukė 2,5 mlrd. JAV dolerių užtvankos projektą, bet vėliau, po keleto vyriausybės pakoregavimų, prie jo vėl grįžo. Pakistano vyriausybė atsisakė įtraukti ankstesnė 14 mlrd. JAV dolerių užtvankos projektą į platesnį 62 mlrd. dolerių Kinijos-Pakistano Ekonomikos koridorių, kaip skelbiama, dėl „apsunkinančių finansavimo sąlygų“. Mianmaro investicijų bei užsienio ekonominių santykių ministras pranešė, kad šalis apkarpys 7,5 mlrd. dolerių planą, pagal kurį „CITIC Group“ turėjo pastatyti Čiaukpju mieste jūrų uostą. Thaungas Tanas per spaudos konferenciją Mianmaro sostinėje Neipido mieste teigė nenorįs kartoti kitų šalių patirčių ir kurti infrastruktūrą neturint pakankamos jai paklausos. „Mes nesiruošiame skolintis sumų, kurių vėliau negalėtume grąžinti“, - sakė jis.
Be to, tokios vietovės kaip Pietryčių Azija gali būti mažiau linkusi į stambaus masto infrastruktūros projektus nei tikėtasi.
Naujų didelių investicijų bei statybos projektų vertė pernai šešiose didžiausiose „Asean“ narėse nukrito perpus iki 19,2 mlrd. JAV dolerių, žemiausio lygio per ketverius metus, parodė „Citigroup“ atlikta analizė.
„Citigroup“ analitikų nuomone, Kinija gali labiau susidomėti bendro finansavimo su daugiašaliais plėtros bankais projektais.
Buvęs Kinijos vertybinių popierių priežiūros institucijos vadovas Xiao Gangas, kalbėdamas Vašingtone praėjusią savaitę, sakė, kad projektai, įgyvendinti vien iš Kinijos lėšų, nėra tvarūs. Anot Xia Gango, Kinijai būtina užtikrinti, kad didesnė jos investicijų dalis atitiktų tarptautinius standartus, rašo „The South China Morning Post“.
Kritikos banga gali taip pat paskatinti stiprinti pastangas plėtoti „Diržo ir kelio“ iniciatyvą. Anot „Control Risks Group“ vyresniojo partnerio Dane‘ės Chamorro, Pekinas gali nuspręsti pareikalauti iš valstybės bendrovių, kad šios atitiktų aukštesnius standartus, siekiant užtikrinti finansavimą užsienyje vykdomiems projektams.
„Kinija patyrė didžiulį smūgį savo reputacijai, bet būkite budrūs – pakankamai įvertinkite jos gebėjimą mokytis greitai ir keisti kursą, - sakė D. Chamorro‘as, - „BRI 2.0“ niekur neprilygs pirmojo varianto mastui, bet jie bus daug daug tvaresni“.
