Nors paskutinį metų ketvirtį Prancūziją drebino pakartotiniai ir neretai smurtiniai protestai dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų, šalies ekonomika atsilaikė ir išaugo 0,3 proc., viršydama ekonomistų prognozes.

Nors metinis augimas siekė 1,5 proc., vis dėlto tai yra staigus sulėtėjimas po svaigių 2017 m., kai Prancūzija užregistravo 2,3 proc. augimo tempą. Prancūzijos rodikliai greičiausiai atspindės visos euro zonos situaciją, kurios ketvirtojo ketvirčio BVP rezultatai bus paskelbti ketvirtadienį.

2018 m. pabaigoje Italijos ekonomika greičiausiai atsidūrė recesijoje – šios lemties vos per plauką išvengė Vokietija, kurios augimas ketvirtąjį ketvirtį buvo kuklus. Mažėjant pasitikėjimo rodikliams dėl didėjančio netikrumo, susijusio su JAV ir Kinijos prekybos karu ir „Brexitu“, Europos centrinis bankas pripažino riziką, kad perspektyvos „pasislinko į blogesnę pusę“.

Ši niūri situacija euro zoną verčia silpnąja pasaulio ekonomikos vieta. Kai Tarptautinis valiutos fondas šį mėnesį sumažino savo pasaulinio augimo prognozę, žymiausias sumažėjimas buvo numatytas Vokietijai ir Italijai.

Prancūzija mažiau nei Vokietija yra veikiama išorės grėsmių, tačiau šalyje vis dar išlieka netikrumas. „Geltonųjų liemenių“ judėjimas privertė prezidentą Emmanuelį Macroną permąstyti savo fiskalinę politiką ir pradėti dviejų mėnesių masines diskusijas dėl kitų reformų. Protestai tęsiasi, o diskusijų rezultatai kol kas lieka neaiškūs.

Vartotojų išlaidos – Prancūzijos ekonomikos variklis – per paskutinį metų ketvirtį nedidėjo. Taip pat būta požymių, kad neramumai sutrikdė kompanijų veiklą, nes jų investicijų augimas sulėtėjo nuo 1,7 proc. iki 0,3 proc. Kadangi vidaus paklausa buvo silpna, grynosios prekybos spartėjimas per ketvirtąjį ketvirtį prie augimo prisidėjo 0,2 proc.

Mažmenininkas „Carrefour SA“ pranešė, kad ketvirtąjį ketvirtį jo prekybos centruose pardavimai sumažėjo, nes teko uždaryti kai kurias parduotuves, o tiekimo grandinę sutrikdė protestuotojai, blokuojantys greitkelius.

„Mes aiškiai pajutome „geltonųjų liemenių“ judėjimo poveikį, – teigė „Carrefour“ generalinis direktorius Alexandre'as Bompard'as, apžvelgdamas ketvirtojo ketvirčio pardavimus. – Niekas nesiginčytų, kad bendra nuotaika buvo ne itin palanki apsipirkinėjimui“.