Dar ne taip seniai didžiausias Europos Komisijos priešas buvo „Microsoft Corp.“. Beveik visą pirmąjį šio tūkstantmečio dešimtmetį kompanija buvo persekiojama už tai, kad siejo savo produktus su tuo metu dominavusia operacine sistema „Windows“. Ir buvo „nuskausminama“ anuomet rekordinėmis baudomis.

O dabar grįžkime į 2019-uosius: „Microsoft“ tvirtai laikosi reguliavimo tarnybų „geriečių sąrašuose“. Ir tai – vieningų pastangų rezultatas.

Ilgą laiką „Microsoft“ požiūris į Komisiją buvo priešiškas. Kompanijos pozicija buvo maždaug tokia: „Šitie europiečiai biurokratai tiesiog nesupranta technologijų, jie – neteisūs“. Šį kietakaktiškumą puikiai patvirtino 2008 m. kompanijai kliuvusi 860 milijonų eurų bauda, paskirta už ankstesnio sprendimo nesilaikymą.
Microsoft

Maždaug prieš penkerius metus kompanijos požiūris pradėjo keistis. Ji suprato, kad turi ne tik paklusti įstatymui, bet ir būti vertinama kaip teigiama veikėja. Tuomet „Microsoft“ ėmėsi švelnios diplomatijos: kompanijos aukščiausio lygio vadovai, tarp jų – prezidentas Bradas Smithas, reguliariai susitinka su politikos formuotojais ir rengia kokteilių vakarėlius Briuselyje. Padėjo ir tai, kad 2014 m. generalinį direktorių Steve'ą Ballmerį pakeitė Satya Nadella, su savimi atsinešdamas daugiau nuolankumo, nei arogancijos.

Dar daugiau. Technologijų pramonę 2013 m. sukrėtė Edwardo Snowdeno paskelbta informacija apie Jungtinių Valstijų vykdomo gyventojų sekimo mastą. „Microsoft“ – galbūt kiek oportunistiškai – pasistengė apibrėžti save iš naujo kaip privatumo gynėją ir perėjo į Komisijos pusę, pasipriešindama JAV reikalavimams gauti priėjimą prie vartotojų duomenų.

„Google“ taip pat vertėtų paieškoti bendro sutarimo: visų pirma, kompanija galėtų sušvelninti savo toną, kuris skamba labai jau grasinamai, kaip kad praėjusią savaitę, kai pareiškė galinti užblokuoti „Google“ naujienas Europoje, atsakydama į planuojamą autorių teisių įstatymą, kuris ją priverstų mokėti leidėjams daugiau pinigų. Bendradarbiavimas padėtų pagerinti įmonės poziciją Briuselyje, nurimus aistroms dėl įtariamo antikonkurencinio elgesio skaitmeninėje reklamoje.

Tuo tarpu „Amazon“ daugiausia dėmesio skiria tam, kaip galėtų panaudoti duomenis ir imituoti trečiųjų šalių produktus, kuriuos jie parduoda kompanijos elektroninėje parduotuvėje, kad išgrūstų juos lauk. Į „Facebook“ nukreipta kritika sparčiai auga, kylant susirūpinimui dėl klaidingos informacijos sklaidos socialinės žiniasklaidos platformoje ir renkamų išsamių duomenų apie vartotojų įpročius.
Microsoft

Kitas dalykas – „Microsoft“ pati pasiūlė priemones, dėl kurių pasirodė labiau linkusi bendradarbiauti. „Internet Explorer“ atveju, kompanija nusprendė leisti „Windows“ vartotojams pasirinkti, kurią naršyklę jie nori naudoti – sulaukusi reguliavimo institucijos kritikos, kad susiejo šiuos du produktus. Tokio pobūdžio sprendimai Briuselyje visada laimi.

Tačiau šiuo atveju tai įnešė esminių pokyčių į kompanijos veiklą. Galimybė pasirinkti naršyklę leido „Google Chrome“ susigrobti „Explorer“ rinkos dalį. Tai turėjo paskatinti „Microsoft“ ieškoti pajamų kitur. Asmeninė kompiuterija šiuo metu sudaro mažiau nei pusę kompanijos pardavimų, o perėjimas prie kitų verslo nišų gali būti iš dalies paaiškinamas reguliavimo institucijų spaudimu.

Kalbant apie „Google“ ir „Facebook“, šioms kompanijoms ne mažiau svarbu rasti pajamų srautų, kurie nepriklausytų nuo personalizuotų skelbimų. Ši verslo sritis sudaro beveik visas abiejų bendrovių pajamas ir priklauso nuo vartotojų duomenų kaupimo, o būtent tai ir pritraukia oficialius patikrinimus. „Facebook“ kartais atrodo mąstanti panašiai, kaip kadaise „Microsoft“, kitaip tariant, galvojanti, kad reguliuotojai yra buki ir nesupranta technologijų verslo. Kai praėjusių metų gegužę Europos Parlamento nariai „Facebook“ generaliniam direktoriui Markui Zuckerbergui uždavė klausimų apie privatumą, jis ėmė išsisukinėti ir bandė vienašališkai susitikimą nutraukti, kai apklausa pasirodė pernelyg įtempta. Įstatymų leidėjai liko pasipiktinę.

Panašu, kad ir pats M. Zuckerbergas pripažįsta, kad jam reikia pagalbos iš šalies: nesėkmingai bandęs pervilioti iš „Microsoft“ B. Smithą, galiausiai pasamdė buvusį Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pavaduotoją Nicką Cleggą, kurį paskyrė vadovauti pasauliniam lobizmui. Jo laukia milžiniškas iššūkis – pakeisti kompanijos įvaizdį, atsižvelgiant į Europoje plintantį pasipiktinimą bendrovės steigėju ir jo leitenante Sheryl Sandberg.

Nors šiuo metu santykiai su institucijomis technologijų bendrovėms gali atrodyti labai įtempti, vis dar yra galimybių juos pakeisti. 2014 m. buvusi Europos Komisijos narė, atsakinga už konkurenciją, Neelie Kroes, tviteryje išplatino savo ir B. Smitho asmenukę su žodžiais: „Asmenukė su Bradu Smithu iš „Microsoft“? Prieš 10 metų nebūčiau tuo patikėjusi“.

Jei „Microsoft“ gali tai padaryti ir dar kartą tapti labiausiai vertinama kompanija pasaulyje, gali ir jos.