Vokietija artimiausiais metais greičiausiai pridės dar apie 5 gigavatus našumo, o iki kito dešimtmečio pabaigos numatomas bendras 20 gigavatų našumas, pranešė šalies ekonomikos ir energetikos ministro pavaduotojas Thomas Bareissas per trečiadienį Berlyne surengtą interviu. Pramonės lobistai, atstovaujantys tokioms bendrovėms kaip „Siemens Gamesa Renewable Energy SA“, ragina didinti konkursą.

Našumo didinimas „yra naudingas žingsnis, galintis padėti pasiekti švarios energijos tikslą, – teigė Th. Bareissas, pridurdamas, kad Berlyno vyriausybė daugiau informacijos tikriausiai paskelbs kitą mėnesį. – Pasiūlyme daroma prielaida, kad žemyno jėgainės galės perimti papildomą jūros energiją – tai privaloma sąlyga“, – teigė jis.

Vokietija iki šiol surengė tik du jūros vėjo energijos aukcionus – vieną 2017 m., kitą pernai. Abiejuose konkursuose laimėjo investuotojai, pasisiūlę pastatyti parkus be subsidijų. Rezultatai paskatino pramonę, opozicines partijas, įskaitant žaliuosius, ir aplinkosaugininkus reikalauti aktyviau telkti jūros generuojamą energiją, išnaudojant švarios energijos konkurencingumą.
Vokietija

A. Merkel vadovaujama krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicija iki šiol dvejojo, ar pasiduoti spaudimui, nurodydama, kad jūros energijos našumo didinimą reikia suderinti su žemyno energijos tinklo atnaujinimu.

Vokietija stato du naujus šiaurės-pietų energijos perdavimo „supergreitkelius“, kuriais ketinama pernešti vėjo ir saulės energiją iš šiaurės lygumų į labiau industrializuotus pietus, tačiau 50 milijardų eurų kainuosiantis atnaujinimas nebus užbaigtas anksčiau nei 2025 m.

Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos, antrosios pagal dydį Europos rinkos po Jungtinės Karalystės, jūros vėjo našumas išaugo iki 6,4 gigavatų. Nors tikėtina, kad Vokietija iki 2020 m. pasieks 7,7 gigavatų našumą, nuo šių iki 2021 metų nebuvo numatyta jokių aukcionų.