Federalinių tarnybų duomenimis, „Alphabet Inc.“ priklausantis „Google“ padalinys pernai, tais pačiais metais, kai jo generalinis direktorius Sundaras Pichai pirmą kartą stojo prieš Kongresą, išleido daugiau kaip 21 milijoną dolerių, siekdamas paveikti Vašingtoną. Antradienį pateiktais duomenimis, paieškos milžinė, kuri per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius išleido 4,9 milijonus dolerių, sumušė savo 2017 m. daugiau kaip 18 milijonų dolerių metinį rekordą.
Pasak pranešimo, „Facebook“ išleido beveik 13 milijonų dolerių lobizmui, bandydama užglaistyti problemas, susijusias su privatumo skandalais, generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo parodymais Kongresui ir duomenų pažeidžiamumu. Per tą patį ketvirtį kompanija išleido 2,83 milijonus dolerių. 2017 m. „Facebook“ lobizmui išleido daugiau nei 11,5 milijonų dolerių, tačiau šiemet šis rekordas buvo sumuštas.
Praėjusiais metais technologijų sektorius turėjo rimtų priežasčių didinti savo įtaką: po daugybinių privatumo pažeidimų ir atskleidimo, kad Rusija naudojo socialinės žiniasklaidos platformas propagandai prieš 2016 m. JAV prezidento rinkimus, jis susidūrė su augančiu visuomenės priešiškumu (angl. techlash) ir griežtesne Kongreso ir reguliavimo tarnybų priežiūra.
Be to, kai kurie sektoriaus kritikai teigia, kad jis tapo pernelyg didelis ir galingas, todėl politikai bei organizacijos – tiek kairieji, tiek dešinieji – pradėjo svarstyti, ar nevertėtų didžiąsias kompanijas suskaidyti į smulkesnes.
„Google“, kaip paprastai, pirmauja technologijų sektoriaus lobizmo išlaidose ir yra viena iš daugiausiai Vašingtonui išleidžiančių bendrovių apskritai. Gruodį S. Pichai buvo pakviestas duoti parodymus Kongreso komitetui ir atsakyti į kaltinimus, esą kompanijos kuriami paieškos ir naujienų algoritmai prieštarauja konservatyvioms nuomonėms, kaip pastebėjo ir prezidentas Donaldas Trumpas.
S. Pichai taip pat teko atsakyti į klausimus apie privatumą, antimonopolinę veiklą ir galimą cenzūruotos paieškos sistemos naudojimą, kompanijai bandant patekti į Kinijos rinką.
Bendrovės pasaulinės politikos vadovas Karanas Bhatia, kuris prisijungė prie „Google“ birželio mėnesį, svarsto galimybę inicijuoti kompanijos Vašingtono lobizmo skyriaus restruktūrizaciją. Manoma, kad jis išplatino skyriaus schemą su tuščiais laukeliais ties visomis jam pavaldžiomis pozicijomis. Ilgametė „Google“ Vašingtono skyriaus direktorė, buvusi Atstovų Rūmų narė Susan Molinari, Niujorko respublikonė, atsistatydino 2018 m. pabaigoje, nors vis dar išlieka patarėjos vaidmenyje.
Privatumo taisyklės
Tarp K. Bhatia laukiančių iššūkių – atsakymas į galimą JAV antimonopolinį patikrinimą, griežtos naujos privatumo taisyklės Kalifornijoje ir Kongreso svarstymas išleisti naują įstatymą, kuris apsaugotų vartotojų privatumą ir užtikrintų, kad technologijų kompanijos būtų atsakingos už savo platinamą turinį.
„Google“ teigia, kad lobizuoja daugybę problemų – tai esą įrodo, jog kompanijos paslaugos tapo neatsiejama amerikiečių gyvenimo ir prekybos dalis. Kompanijos pranešime buvo minimas privatumas, duomenų saugumas, antimonopolinė veikla, mokesčiai, tarifai, prekyba, opioidų krizė, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, autonominės transporto priemonės, imigracija, darbo ateitis, duomenų šifravimas ir nacionalinis saugumas.
„Facebook“ Vašingtono biuras taip pat patyrė restruktūrizaciją, įskaitant lapkričio mėnesį atleistą respublikonišką viešųjų ryšių tarnybą. Ši išplatino informaciją apie finansinius ryšius tarp kompanijos kritikų ir garsaus žydų kilmės filantropo George'o Soroso, kurį kai kurie G. Soroso konsultantai interpretavo kaip antisemitinį išpuolį.
Balandžio mėnesį, netrukus po skandalo, susijusio su „Cambridge Analytica“, politinių konsultacijų įmone, įsigijusia milijonų „Facebook“ vartotojų duomenis be jų sutikimo, M. Zuckerbergas teko stoti „ant kilimėlio“ prieš Kongreso komisiją.
Tą patį mėnesį socialinės žiniasklaidos milžinė nusamdė Keviną Martiną, respublikoną ir buvusį Federalinės ryšių komisijos pirmininką, vadovauti „Facebook“ Vašingtono operacijoms. Kompanija susidūrė su reikalavimais atleisti kitus aukščiausio lygio vadovus ir turės atsakyti į Federalinės prekybos komisijos klausimus dėl „Cambridge Analytica“.
Kompanijos generalinė administracijos direktorė Sheryl Sandberg rugsėjo mėnesį taip pat davė parodymus Kongresui, o spalį kompanija pasamdė buvusį Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pavaduotoją Nicką Cleggą, kad šis vadovautų „Facebook“ pasauliniam lobizmui.
Per ketvirtąjį ketvirtį „Facebook“, remiantis pateiktais duomenimis, vykdė lobizmą kibernetinio saugumo, privatumo, vyriausybės priežiūros ir imigracijos klausimais.
„The Internet Association“, prekybos grupė, atstovaujanti tokios kompanijoms kaip „Google“ ir „Facebook“, per ketvirtąjį ketvirtį lobizmui išleido rekordinius 840 tūkst. dolerių.
Grupės atstovas Noah Theranas pareiškė, kad „yra įsipareigojęs dirbti su politikos formuotojais ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei siekti nacionalinės teisės aktų privatumo klausimais“.
„Amazon.com Inc.“ per ketvirtąjį ketvirtį pranešė išleidusi apie 3,7 milijonus dolerių, o bendra metinė išlaidų suma siekė 14,2 milijonų dolerių, t. y., viršijo 2017 metų 12,8 milijonų dolerių rekordą.
Nors internetinė mažmenininkė Vašingtone susidūrė su mažesniu pasipiktinimu nei „Facebook“ ir „Google“, jai irgi kliuvo kritikos, įskaitant D. Trumpo mestus kaltinimus, esą „Amazon“, naudodamasi Jungtinių Valstijų pašto paslaugomis, nemoka sąžiningos kainos.
„Amazon“ ketina didinti savo darbuotojų skaičių Vašingtone, lapkričio mėnesį išplatinusi pranešimą, kad vieną iš dviejų naujųjų būstinių kompleksų statys Šiaurės Virdžinijoje, netoli nuo sostinės.
Manoma, kad bendrovė turi daugiausia šansų gauti 10 milijardų dolerių kontraktą teikti debesų kompiuterijos paslaugas JAV Gynybos departamento paskelbtame konkurse, kuris tapo neįprastai nemalonus, kilus įtarimų dėl korumpuotų viešųjų pirkimų, kurie nukreipti į Pentagono pareigūnus ir kompanijų vadovus. „Microsoft Corp.“, „International Business Machines Corp.“ ir „Oracle Corp.“ yra pagrindiniai „Amazon“ varžovai kovoje dėl geidžiamo kontrakto.
