Ekologiniu požiūriu saugaus palmių aliejaus gamyba šoktelėjo iki rekordinio 13,6 mln. metrinių tonų per metus lygio, maždaug 20 proc. pasaulinių produkto gamybos apimčių, rodo pramonės organizacijos, išduodančios sertifikatus. Bet parduodama tik pusė tokio aliejaus kiekio. Taip yra dėl to, kad jo gamyba daug brangesnė ir nedaugelis yra pasirengę mokėti didesnę kainą, sako viena iš didžiausių alyvpalmių augintojų „Sime Darby Plantation Bhd.“.

„Pirkėjai nenori už jį mokėti, - sako „Sime Darby“ atstovas Simonas Lordas (Kvala Lumpūras). – Tarp augintojų vis labiau kyla nepasitenkinimas dėl to, kad tiekimo grandies dalyviai nerodo didesnių pastangų“.

Palmių aliejus kelia vis daugiau prieštaringų nuomonių ir aspektų, ypač Vakarų šalyse, nes rodomi vaizdai apie miškų naikinimą ir nykstančius orangutanus nuteikia visuomenę prieš šią plačiai paplitusią žaliavą. Bet gamintojai atkerta, esą vartotojai tiesiog nelinkę investuoti pinigų į tai, ką deda į burną.

Sertifikuotas aliejus paprastai parduodamas sumokėjus maždaug 30 dolerių priemoką už toną, lyginant su nesertifikuotu aliejumi, nors priemoka gali ženkliai skirtis, atsižvelgiant į perkamus kiekius ir derybas tarp pirkėjų ir pardavėjų. Gamintojams sertifikatas kainuoja mažiausiai nuo 8 iki 12 JAV dolerių už toną, be to, yra ir papildomų išlaidų, tokių kaip audito mokestis, logistikos paslaugos ir poveikio aplinkai įvertinimai, teigia „Sime Darby“, didžiausia sertifikuoto, ekologiškai saugaus palmių aliejaus (CSPO) gamintoja. Pirmadienį Kvala Lumpūre palmių aliejaus ateities sandoriai kainavo 2 175 ringitų (531 JAV dolerį) už toną.

Palmių aliejus
Foto: Bloomberg

„Sime Darby“ teigia galinti parduoti tik apie 50 proc. savo sertifikuotos produkcijos su priemoka; likusi dalis, neįgaudama jokios pridėtinės vertės, patenka į nesertifikuoto aliejaus fondą. Bendrovės priverstos parduoti savo CSPO už mažesnę nei savikaina kainą, ir verčiau renkasi ją parduoti nei kaupti atsargas, teigia „Rabobank International“ Grūdų ir aliejinių augalų sėklų skyriaus vyresnysis analitikas Oscaras Tjakra.

„Kai kurios įmonės jau patiria nuostolių dėl aukštos gamybos kainos ir finansavimo išlaidų, taip pat papildomų išlaidų, susijusių su ekologiškai saugaus palmių aliejaus sertifikavimu, - sakė O. Tjakra. – Atsižvelgdamos į perteklių rinkoje, bendrovės vis tiek turi pardavinėti palmių aliejų, nes saugyklos užpildytos.

Tad kas neperka? Pasaulio laukinės gamtos fondo (World Wildlife Fund, WWF) duomenimis, CSPO paklausa didžiausiose vartotojose - Indijoje, Kinijoje, Malaizijoje ir Indonezijoje - išlieka nedidelė. Kai kurios Europos bendrovės taip pat neprisiėmė „ambicingų, konkrečiam laikotarpiui skirtų įsipareigojimų įsigyti 100 proc. CSPO“, nors vartojimas ES yra aukščiausias, pažymėjo WWF pasaulinio palmių aliejaus skyriaus vadovė Elizabeth Clarke.

Kas pirks?

„Mondelez International Inc.“, „Cadbury“ šokoladų gamintoja, teigia dirbanti su tiekėjais, siekdama užsitikrinti visapusišką gaminio kilmės atsekamumą; 2017 metų pabaigoje apie 96 proc. įmonės naudojamos produkcijos kelias buvo atsekamas iki pat gamyklos durų. „Nestle SA“, kuri pasirūpino, kad bent pusės jos naudojamo aliejaus 2017 metais kilmė būtų atsekta, teigia, kad sertifikuotos produkcijos pirkimas yra vienas iš būdų, kaip pastūmėti pramonę link ekologiškai saugios ateities, ir ji siekia iki 2023 metų naudoti 100 proc. RSPO (Roundtable on Sustainable Palm Oil) sertifikuotą aliejų.

Vis dėlto pirkėjai susiduria su sunkumais įsigydami aliejų „konkrečiose geografijos zonose dėl prieinamo CSPO trūkumo“, sakė „Nestle“.

„Šiandien vartotojai nori žinoti, ką deda sau į burną, iš kur kilę vienokie ar kitokie maisto ingredientai, iš ko tas maistas pagamintas, - elektroniniame laiške agentūrai „Bloomberg“ rašė „Nestle“. – Daugeliu atvejų bendrovėms tenka mokėti didesnę kainą norint įsigyti atsakingai pagamintą palmių aliejų“.

Prieštaravimai, susiję su palmių aliejumi, rinkose kunkuliuoja jau ištisus dešimtmečius, bet pastaruoju metu reakcija tapo itin audringa, po to, kai internete išplito Jungtinės Karalystės parduotuvių tinklo reklama, raginanti vartotojus atkreipti dėmesį į populiariausio pasaulyje aliejaus poveikį gamtai, o aplinkosaugininkai įvardino ir sugėdino ekologiškai nesaugaus aliejaus pirkėjus. Didžiausio smūgio pramonei laukiama iš vienos iš geriausių pirkėjų - Europos Sąjungos, - kuri griežtai riboja ekologiniu požiūriu nesaugaus aliejaus tiekimą.

Organizacijos nerimauja

Organizacija, sertifikuojanti aliejų, taip pat nerimauja dėl silpnos vartotojų reakcijos. Įkurta 2004 metais, Apskritojo stalo diskusijos dėl tvaraus palmių aliejaus (angl. Roundtable on Sustainable Palm Oil, sutrumpintai RSPO) asociacija yra atsakinga už produkto įvertinimą, kainoms priklausant nuo plantacijos dydžio, nuo to, kaip toli tenka keliauti auditoriams, ir ar tai didelės rizikos zona.

Rinkos įsipareigojimas ir CSPO vartojimas taps lemiamu veiksniu, norint paskubinti tausumo standartų įvedimą, pareiškė RSPO. Nors mažmenininkės-narės beveik visos perka sertifikuotą aliejų, perdirbėjai, prekybininkai ir vartojimo prekių gamintojai turi nemažai erdvės tobulėjimui, sakė organizacija.

„Greenpeace“ vertinimu, atsakinga prekyba kainuoja daugiau ir vartojimo prekių bendrovės turėtų mokėti už ją daugiau, siekdamos paskatinti permainas pramonėje.

„Didžiųjų prekės ženklų įmonėms geriausia išeitis būtų pirkti palmių aliejų tik iš atsakingų augintojų, saugančių drėgnuosius atogrąžų miškus, - sakė „Greenpeace“ (JAV) atstovaujanti vyresnioji palmių aliejaus kampanijos atstovė Diana Ruiz. – Ir tokia išeitis įmanoma“.