R. Ravindran įsidarbino „Quizlet“, San Franciske įsikūrusioje technologijų kompanijoje, 2018 m. pabaigoje, po dvejus metus trukusių motinystės atostogų. 29-erių metų programinės įrangos kokybės užtikrinimo inžinierė teigia norinti tapti antrąja šeimos maitintoja ir panaudoti savo išsilavinimą darbo rinkoje, kurią ji apibūdina kaip „labai, labai įkaitusią“.
Tai – gera žinia Jungtinių Valstijų ekonomikai, nes darbuotojų injekcija suteikia daugiau galimybių visai pramonei. Šis reiškinys taip pat teigiamai veikia iš naujo pradedančias dirbti moteris, nes kopdamos karjeros laiptais jos galės tikėtis vis didesnio darbo užmokesčio. Kita vertus, tai sukuria trikdantį kontrastą su jaunais vyrais: ši grupė į darbo rinką grįžta palyginti vangiai. Jų dalyvavimo lygis, nors apskritai didesnis nei kolegių moterų, vis dėlto taip ir neatsigavo po recesijos.
Atotrūkis tarp dirbančių ar ieškančių darbo jaunų moterų ir jaunų vyrų sumažėjo iki 12,3 procentinių taškų. Dar prieš 20 metų šis rodiklis buvo 16,7 taškų, o šiuo metu tai yra mažiausias lyčių atotrūkis, kokį kada nors matė ši amžiaus grupė.
Priežasčių turbūt reikėtų ieškotis kultūriniuose poslinkiuose. Tūkstantmečio moterys yra labiau linkusios įgyti universitetinį išsilavinimą nei vyrai, o užimtumo lygis kyla kartu su išsilavinimu. Be to, ši amžiaus grupė yra linkusi atidėti vedybas ir vaikus. Tai skatina jaunų moterų, kurios ištekėjusios neretai meta darbą, užimtumą – nors vedę vyrai, atvirkščiai, yra linkę dirbti.
Vyrai, kurie neturi universitetų diplomų, sunkiai randa pelningų darbo pasiūlymų, o tai irgi skatina moteris dirbti, nes jos nusprendžia papildyti namų ūkio pajamas. Be to, pastaruoju metu išaugo vienišų motinų skaičius, taigi vis daugiau jaunų moterų tenka pačioms išlaikyti šeimą.
Vis dėlto nė viena iš šių tendencijų iki galo nepaaiškina, kodėl moterų dalyvavimas prieš trejus metus žengė tokį didelį žingsnį į priekį.
Gali būti, kad svarstykles nulenkė didėjantis darbo užmokesčio augimas: gaudamos didesnį darbo užmokestį, motinos gali susimokėti už vaiko priežiūrą. Ir beveik neabejotinai padeda tai, kad pramonės šakos, samdančios daugiausia darbuotojų – ypač švietimo ir sveikatos priežiūros sektoriai – siūlo daug darbo vietų, kuriose dominuoja moterys.
Sveikatos paslaugos
Amanda Woodruff-Truog grįžo į slaugytojos darbą praėjusiais metais, netrukus po to, kai pagimdė trečią vaiką. Slaugytojų paklausa tokia didelė, kad 29-erių moteris džiaugiasi galėdama pati pasirinkti darbo vietą ir valandas.
„Tiesiog norėjau sugrįžti į savo sritį“, – teigia ji. Jos vyras pardavė savo kompaniją Floridoje, kad galėtų persikelti į Ilinojų, kur šiuo metu įsidarbinusi jo žmona; jis dirba ne visą darbo dieną ir padeda rūpintis vaikais, kol A. Woodruff-Truog dirba ir siekia magistro laipsnio Perdju universitete.
„Paroje tikrai nėra pakankamai valandų, bet mums kažkaip pavyksta suktis“, – sako ji.
Laura Rosner, vyresnioji ekonomistė ir Niujorko „Macropolicy Perspectives“ partnerė, teigia, kad „kol kas nežinia“, ar didesnė moterų dalis ir toliau dalyvaus darbo rinkoje. Atsakymas gali slypėti kitų išsivysčiusių šalių ekonomikoje.
Pasaulinis palyginimas
Darbingiausio amžiaus moterys Jungtinėse Valstijose anksčiau dirbo beveik tiek pat ar daugiau, nei jų bendraamžės Kanadoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais amerikiečių užimtumo lygis pradėjo atsilikti.
San Francisko federaliniai ekonomistai, įskaitant Mary Daly, kuri šiuo metu vadovauja regioniniam bankui, pasiūlė mintį, kad, skirtingai nei Kanadoje, Amerikoje moterims grįžti į darbą trukdo palyginti neišvystyta vaiko priežiūros atostogų sistema.
„Atotrūkis, kurį stebime lygindami Ameriką su kitomis šalimis, gali būti ne tik struktūrinis – čia gali būti ir ciklinis komponentas“, – teigia E. Tedeschi.
Kaip rodo Žmogiškųjų išteklių valdymo organizacijos apklausos duomenys, JAV darbdaviai savo darbuotojoms vis dažniau siūlo su šeima susijusius privalumus, pvz., mokamas atostogas ir žindymo patalpas, o tai gali paskatinti moteris neišeiti iš darbo.
Grįžtanti darbo jėga
„Goldman Sachs Group Inc.“ ekonomistai nurodo, kad moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra kertinis pastarųjų metų darbo rinkos pažangos akmuo. Šiais metais jie numato „šiokį tokį“ darbingiausio amžiaus moterų užimtumo padidėjimą. Vis dėlto neįgyvendinus palankesnės šeimos-darbo politikos, Amerikos galimybės pasivyti kitas išsivysčiusias šalis yra ribotos.
Bet jeigu klaustumėte A. Woodruff-Truog, tūkstantmečio moterys yra pasiryžusios ir toliau aktyviai grįžti į darbą. Žiūrėdama į savo bendraamžes ji mato kohortą, kuri yra labai motyvuota dirbti ne tik dėl pinigų, bet ir dėl savirealizacijos bei finansinės laisvės.
„Nepamenu tokio laiko, kad tiek daug moterų svarstytų: „Aš galiu tai padaryti“, – sako jauna motina, kuri besilaukdama antrojo vaiko lankė slaugytojų mokyklą, nes nenorėjo priklausyti nuo buvusio sutuoktinio uždarbio. Ji teigia, kad pažinčių programėlių ir su jomis susijusių atsitiktinių santykių populiarėjimas – bei santuokos nuosmukis apskritai – skatina ir kitas jos pažįstamas moteris mokytis ir eiti dirbti.
„Šiais laikais santykiai nebe tokie, kaip anksčiau“, – apibendrina ji.
