Anksčiausiai 2021 metais danai vėl turės progą sulaukti teigiamų palūkanų, skelbia „Danske Bank“. Šalies pinigų politikos palūkanų norma pirmą kartą buvo sumažinta žemiau nulinės ribos 2012 metais.
„Danske Bank“ vyresnysis analitikas Jensas Naervigas Pedersenas teigia, kad praėjusiais metais fiksuotas kronos nuvertėjimo modelis, privertęs kai kuriuos ekonomistus prognozuoti palūkanų normų didinimą, nesitęs ilgai. Tiesą sakant, analitikas drąsiai prognozuoja, kad Danijos valiutos vertė 2019 metais kils. O centriniam bankui užsibrėžus vienintelį tikslą apginti kronos susiejimą su euru, stipresnis valiutos keitimo kursas reiškia, kad pinigų politikos griežtinimas Danijoje mažai tikėtinas.
Dar niekur kitur gyventojai nėra susidūrę su tokiu ilgu neigiamų palūkanų normų laikotarpiu kaip Danijoje, turinčioje AAA lygio skolinimosi reitingą. Šalies politika gina valiutos susiejimą, bet kartu daro postūmį hipotekos rinkai ir skatina tuos, kurie bando investuoti į rizikingesnius aktyvus. Tuo tarpu bankai vykdo kiek mažiau tradicinio kreditavimo politiką ir daugiau dėmesio skiria turto valdymui.
Tačiau kol kas nėra aišku, kokiu mastu neigiamų palūkanų normų politika yra naudinga, ypač ekonomikose, kuriose centrinis bankas siekia veikiau stabilių kainų nei fiksuoto valiutos kurso. Šią savaitę buvęs JAV iždo sekretorius Lawrence‘as Summersas sukritikavo tokią politiką, kaip akivaizdžiai nepajėgią skatinti bankų kreditavimą „dėl neigiamo poveikio bankų pelnui“.
Kantrus bankas
Pasak J. N. Pederseno, net jeigu Danijos krona šiais metais susilpnės, centrinis bankas bus kantresnis didindamas palūkanų normas nei anksčiau. Taip yra dėl to, kad ekonominėje aplinkoje yra daug neapibrėžtumo, ir dėl to, kad bankas turi dideles užsienio valiutos atsargas, kuriomis gali pasinaudoti prieš griebdamasis palūkanų normų sverto.
„Danske“ banko prognozėmis, bet kokio pavienio palūkanų normos padidinimo bus sulaukta tik po bent 50 mlrd. kronų (beveik 8 mlrd. JAV dolerių) centrinio banko intervencijos, skirtos paremti Danijos valiutą.
„Mes tikimės, kad Danijos krona sustiprės per 2019 metus, ir užsienio valiutų rinkos intervencijų poreikis sumažės“, - sakė J. N. Pedersenas. Danijos bazinė indėlių palūkanų norma, šiuo metu siekianti -0,65 proc., nebus didinama iki šių metų pabaigos, po prognozuojamo Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normos didinimo, sakė jis.
Danijos centrinis bankas per pastaruosius penkerius metus visomis išgalėmis stengėsi užkirsti kelią investuotojams kaupti kronas, ypač 2015 metų pradžioje, kai davė atkirtį spekuliaciniam išpuoliui po Šveicarijos centrinio banko sprendimo panaikinti nacionalinės valiutos lubas, neleidžiančias frankui brangti. Pernai pasigirdo ekonomistų spekuliacijos, neva centriniam bankui greitu metu teks didinti palūkanų normas, po to, kai griežtesnė pinigų politika kitose šalyse ir mažesnis einamosios sąskaitos perteklius pakurstė kronos silpimą.
Pernai gruodį šalies centrinis bankas įsigijo kronų už beveik 2 mlrd. JAV dolerių per pirmąją tokio pobūdžio intervenciją per beveik trejus metus. Centrinis bankas gina 2,25 proc. valiutos kurso (7,46038 euro atžvilgiu) svyravimo ribą. Praktiškai jis toleruoja tik judėjimą iki 0,1 proc. ribos, nors ekonomistai jau ima spekuliuoti, esą bankas dabar sutinka taikstytis su silpnesne krona. Nors „Danske“ prognozuoja, kad Danijos palūkanų normos bus didinamos dar gana negreit, „Jysek Bank“ prognozės skiriasi: anot banko, 10 bazinių punktų palūkanų normos padidinimas tikėtinas jau šių metų ketvirtį.
