Nors vidutinio lygio derybos didesnio persilaužimo tikriausiai neatneš, iš jų tikimasi nemažai, nes jei šalys nesusitars, kovo mėnesį joms abiems gresia prekybos tarifų atnaujinimas. Šį mėnesį tikimasi ir daugiau aukšto lygio diskusijų: „South China Morning Post“ praneša, kad Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, Donaldas Trumpas gali sėsti prie derybų stalo su Kinijos viceprezidentu Wang Qishanu.
Štai septyni klausimai, kurie nulems derybų sėkmę:
1. Intelektinė nuosavybė
Jungtinių Valstijų mesti kaltinimai, esą Kinija verčia amerikiečių kompanijas dalytis įslaptintomis technologijomis ir vagia intelektinę nuosavybę, yra vienas aštriausių klausimų ir gali pakišti koją bet kokiam galimam susitarimui. Per 90 dienų derybas daugiausia dėmesio bus skiriama „struktūriniams pokyčiams“ tame, kaip Kinija tvarkosi su technologijų perdavimais, intelektinės nuosavybės apsauga, kibernetinėmis vagystėmis ir kitais klausimais, po Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo Argentinoje pranešė Jungtinės Valstijos.
Kinija paskelbė visą spektrą bausmių, kurios turėtų apriboti kompanijų galimybes skolintis ir gauti valstybės finansuojamų lėšų intelektinės nuosavybės vagystės atveju, ir rengia įstatymą, skirtą užkirsti kelią priverstiniam technologijų perdavimui. Bet viskas priklausys nuo detalių ir įgyvendinimo.
2. „Huawei“ ir 5G
„Huawei Technologies Co.“, didžiausia Kinijos telekomunikacijų įrangos gamintoja, ilgą laiką neigė JAV ir jos sąjungininkių kaltinimus dėl valstybės remiamo šnipinėjimo. Bendrovė sparčiai vysto 5G technologiją, jai priklauso dešimtadalis svarbiausių patentų visame pasaulyje. Tačiau jos pastangas žlugdo JAV, uždraudusi „Huawei“ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir paraginusi kitas šalis elgtis taip pat.
Pekinas taip pat pareikalavo, kad Kanada paleistų „Huawei“ vyriausiąjį finansų pareigūną Meng Wanzhou, kuris Jungtinių Valstijų vardu buvo suimtas Kanadoje dėl įtariamos banko aferos. FTB taip pat tiria kompanijos galimai įvykdytus Irano sankcijų pažeidimus. Du kanadiečiai, kurie buvo sulaikyti po Mengo arešto, ir toliau laikomi Kinijoje.
3. „Pagaminta Kinijoje 2025“
Pekino „Pagaminta Kinijoje 2025“ planu siekiama, kad Kinija taptų pažangia gamybos lydere, sutelkiant dėmesį į 10 kylančių pramonės sektorių, įskaitant robotiką, švarios energijos transporto priemones ir biotechnologijas. Kinijos ambicijos sukėlė nepasitenkinimą Baltuosiuose rūmuose, kurie tvirtina, kad valstybės intervencija pažeidžia PPO taisykles ir gali sukurti nesąžiningas sąlygas užsienio investuotojams. D. Trumpo nustatyti tarifai palietė daugelį plane nurodytų pramonės šakų.
Kinija tiki, kad toks planas yra nepaprastai svarbus siekiant ilgalaikių ekonominių tikslų. Praėjusį mėnesį su situacija susipažinę šaltiniai pranešė, kad Kinija pasirengusi savo planą keisti, o dalį punktų galbūt net atidėti dešimtmečiui į priekį, jeigu tai padėtų nutraukti prekybos karą.
4. Energija
Prekybos įtampa sutrukdė abiems šalims pelningą sandorį: JAV tampa svarbia naftos ir gamtinių dujų eksportuotoja, o Kinija – stambiausia jų pirkėja.
Panaikinus Kinijos atsakomąjį tarifą JAV suskystintoms gamtinėms dujoms, pardavimai galėtų atsigauti, tačiau didesnis ilgalaikis pramonės rūpestis – abipusio pasitikėjimo atkūrimas, kad Kinijos bendroves būtų galima įtikinti investuoti milijardus dolerių į būsimus JAV SGD eksporto projektus. O kol kas bet koks patvirtinimas iš Pekino pusės, kad Kinija nebetaikys sankcijų Jungtinių Valstijų tiekiamoms žaliavoms, padėtų išsklaidyti susirūpinimą, kuris praėjusiais metais smarkiai sumažino pardavimus.
5. Žemės ūkio importas
Investuotojai stebės, ar Kinija panaikins atsakomuosius tarifus Jungtinių Valstijų žemės ūkio produktams, įskaitant sojos pupeles, kukurūzus, medvilnę, sorgą ir kiaulieną, smarkiai pakenkusius vidurinei Amerikos daliai. Tarifų panaikinimas galėtų paskatinti privačius pirkėjus nedelsiant atnaujinti Jungtinių Valstijų ūkių produktų pirkimus.
Pekinas taip pat galėtų pašalinti antidempingo ir antisubsidijų tarifus JAV distiliuotojų džiovintiems grūdams, kurių didžiausia pirkėja yra Kinija, ir leisti importuoti JAV naminius paukščius po to, kai davė žalią šviesą JAV ryžių pirkimams. Jei derybos nepavyktų, Kinija galėtų atšaukti kai kuriuos sojos pupelių užsakymus, kurie buvo pateikti per pastarąsias savaites.
6. Automobilių tarifai
Įvedusi 25 proc. atsakomąjį tarifą iš JAV importuojamoms transporto priemonėms, Kinija nuo sausio 1 d. laikinai atšaukė muitus, dviems didžiausioms pasaulio ekonomikoms ieškant būdų sušvelninti prekybos įtampą. Papildomas mokestis pakenkė visiems automobilių gamintojams, kurie parduoda Jungtinėse Valstijose pagamintus automobilius Kinijoje, įskaitant „Tesla Inc.“, „BMW AG“ ir „Daimler AG“. Lapkričio duomenimis, automobilių pardavimai Kinijoje krito šešis mėnesius iš eilės, o gruodžio duomenys bus gauti šią savaitę.
7. Rinkos prieiga bankams
Kinija pažadėjo padidinti rinkos prieigą užsienio finansų įmonėms. Lapkritį „UBS Group AG“ tapo pirmuoju subjektu, laimėjusiu vietinės vertybinių popierių įmonės kontrolę pagal 2018 m. sušvelnintas taisykles. „JPMorgan Chase & Co.“ ir „Nomura Holdings Inc.“ vis dar laukia patvirtinimo, kad gali perimti 51 proc. vietinių partnerysčių akcijų.
Xi Jinpingas teigia, kad prieiga pamažu didėja, o „Bloomberg Economics“ prognozuoja, kad, jei nebus rimtos ekonominės stagnacijos ar kitų pokyčių, užsienio bankai ir vertybinių popierių bendrovės iki 2030 m. Kinijoje gali tikėtis daugiau nei 32 milijardų dolerių metinio pelno.
