Automatizuotomis surinkimo linijos pagarsėjusi „Toyota“ regi ne tokią tolimą ateitį, kurioje robotai peržengs gamyklos slenkstį ir apsigyvens visuose namuose, padėdami tvarkytis ir netgi siūlydami draugystę senėjančiai visuomenei, kurioje ketvirtadalis gyventojų vyresni nei 65 metų, o milijonai senjorų gyvena vieni.
Per praėjusį dešimtmetį mašinos tapo žymiai protingesnės. Vis dėlto kiekvienas bandymas sukurti robotą, kuris galėtų nudirbti paprasčiausius darbus, pavyzdžiui, įkrauti skalbimo mašiną arba parnešti iš parduotuvės maisto produktus, susiduria su ta pačia esmine, fizine problema: kuo robotas stipresnis, tuo jis sunkesnis ir pavojingesnis. „Toyota“ sumanymas remiasi 29 milijardų dolerių grynųjų pinigų rezervu ir nauju dirbtinio intelekto tyrimų centru, kuriam vadovautų žymus išradėjas Gillas Prattas.
„Šios kompanijos resursai tokie, kad tiesiog negali jų ignoruoti“, – teigia Mortenas Paulsenas, Tokijuje įsikūrusios „CLSA Japan Securities Co.“ analitikas, keletą dešimtmečių rašantis apie robotikos pramonę.
„Toyota“ su robotais eksperimentuoja nuo 2004 m., kai pristatė trimitu grojantį humanoidą su dirbtinėmis lūpomis, plaučiais ir judančiais pirštais, galintį akomponuoti tikram žmonių orkestrui.
Androidas avataras
Nuo to laiko tyrimai įgavo labiau praktinį pobūdį. Naujausias „Toyota“ androidas T-HR3 – savotiškas avataras, kurį galima valdyti nuotoliniu būdu per nešiojamus valdiklius ir specialius akinius, leidžiančius vartotojams matyti mašinos akimis. Prietaisas galėtų atstoti rankas ir kojas prie lovos prikaustytiems žmonėms arba pakeisti pagalbą teikiančius darbuotojus nelaimės zonose.
2015 m. automobilių gamintoja išleido milijardą dolerių dirbtinio intelekto tyrimų instituto Silicio slėnyje atidarymui. Praėjusiais metais „Toyota“ įsteigė 100 milijonų dolerių fondą, skirtą investuoti į startuolius ir naujas robotikos technologijas. Šiais metais kompanija pertvarkė savo „Partner Robot“ padalinį, kad paspartintų sprendimų priėmimą ir sutrumpintų plėtros laiką.
„Staiga atsirado vidinis spaudimas suktis greičiau“, – neseniai netoli „Toyota City“ būstinės vykusiame pramonės forume kalbėjo vyresnysis vadovas Keisuke Suga.
Kuriant robotus iškilo nemažai sunkumų. 2011 m. „Toyota“ pademonstravo mašiną, skirtą pacientų įkėlimui ir iškėlimui iš lovos, tačiau inžinieriai ją buvo išbandę tik su sveikais savanoriais. Išsiaiškinus, kad paliegusiam ir senyvam žmogui reikia subtilesnio prisilietimo, gaminys buvo atidėtas.
Reguliacinės kliūtys
Kitas įrenginys, asmeninis motoroleris, panašus į „Segway“, atrodė perspektyvus bandymuose, tačiau galiausiai nepateko į gatves dėl reguliacinių kliūčių.
Išėjus už gamyklų ir sandėlių ribų, pagrindinė robotų problema – neišpildyti pažadai. Pavyzdžiui, „Boston Dynamics“, daug viešų liaupsių sulaukusi bendrovė, įkurta Masačusetso technologijų instituto inžinierių, daugiau nei 12 metų skyrė keturkojų automatų kūrimui, tačiau vis dar neįrodė, kad jie gali būti komerciškai sėkmingi. Beveik visi 2,1 milijardo dolerių, kuriuos praėjusiais metais vartotojai išleido buitiniams robotams, buvo skirti automatizuotiems dulkių siurbliams ir vejapjovėms – tolokai nuo mokslinės fantastikos.
„Toyota“ teigia, kad situaciją anksčiau ar vėliau pakeis vyresnio amžiaus žmonių priežiūros poreikis. Kompanija šią idėją iliustruoja diagrama, rodančia Japonijos apverstą amžiaus piramidę 2050 m., kai trečdaliu mažiau darbuotojų turės remti du kartus daugiau nei šiandien senyvų žmonių. (Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tuo metu apie 22 proc. pasaulio gyventojų bus vyresni nei 60-ties).
„Toyota“ sukurtas Human Support Robot („Robotas žmogaus pagalbininkas“) arba HSR – mašina, kurią automobilių gamintoja tikisi artimiausioje ateityje perkelti iš laboratorijos į kambarį. HSR, kuris iš esmės yra „Corolla“ ekvivalentas – grynas funkcionalumas be jokių įmantrybių – tėra automatinė ranka ant ratukų su vaizdo ekranu viršutinėje dalyje ir dviem didelėm akim-kamerom, primenančiom veido bruožus.
DI injekcija
Toks robotas sveria kaip pustuzinis boulingo kamuolių, tačiau gali pakelti tik 1,2 kilogramo apkrovą – maždaug tiek, kiek sveria vidutinio dydžio vandens butelis.
Vis dėlto, aprūpinta tinkama programine įranga, mašina gali atlikti keletą įdomių dalykų.
Demonstracijoje, kurią šį rudenį surengė vienas iš „Toyota“ partnerių, DI startuolis „Preferred Networks Inc.“, robotas sugebėjo išmokti, kurioje lentynos vietoje laikomos knygos, rašikliai ir kiti daiktai, bei sutvarkyti kambarį, kuris atrodė taip, lyg būtų sujauktas trimečio. Naudodamasi jutiklinėmis akimis ir čiuptuvu, mašina tvarkingai sudėjo šlepetes ant grindų vieną šalia kitos, abi pėdas nukreipdama ta pačia kryptimi.
„Toyota“ nepatikslina, kada šie namų pagalbininkai bus prieinami vartotojams. Tačiau patarėjas Masanori Sugiyama, buvęs roboto programos vyriausiasis vadovas, teigia, kad HSR per artimiausius dvejus ar trejus metus galėtų būti parengtas ligoninėms ir senelių namams, kur atliktų paprastas užduotis, pvz., sutvarkytų kambarius ar išvežiotų maistą. Rimtesnių įgūdžių turinčių mašinų dar teks palaukti.
„Jie turi sugebėti suprasti, ką galvoja žmonės, ir demonstruoti empatiją, – sakė M. Sugiyama. – Idėja tokia, kad robotas turi tapti draugu“.
