Technologijų pramonei 2018-ieji buvo dar vieni įsimintini metai – nebūtinai teigiama prasme. Čia pateikiame „Bloomberg Opinion“ parengtą aštuonių svarbiausių technologijų temų 2018 metais įvertinimą ir užuominas apie pramonės ateitį. Kaip ir 2017-aisiais, gvildenant kai kurias iš jų pastebimas nusivylimas technologijomis arba su jomis siejamomis bendrovėmis.
Sąrašas pateikiamas atvirkštine svarbumo tvarka:
8) Viltys ir baimės dėl autonominių automobilių: per aštuonerius metus nuo tada, kai „Google“ pradėjo autonominio automobilio projektą, nemažai pasistūmėta į priekį, bet kartu būta ir rimtų kliūčių ir pralaimėjimų. Šiais metais bendrovės „Uber Technologies Inc.“ testuojamas autonominis automobilis mirtinai partrenkė moterį, dėl ko „Uber“ sustabdė visus autonominių automobilių bandymus, - tragedija paženklintas ženklas, kad autonominės transporto priemonės vis dar toli gražu nėra patikimos. „Tesla Inc.“ ir „Google“ projektas „Waymo“ taip pat turėjo sunkumų kuriant atitinkamai pagalbos vairuotojams technologijas ir naują autonominių taksi paslaugą. Autonominio vairavimo technologijos teikia daug vilčių, bet kol šios vizijos bus įgyvendintos, prireiks ne vienų metų, ir jos nebūtinai taps transporto panacėja.
7) Technologijų bendrovių darbuotojai garsiau reiškia savo nuomonę: įmonių darbuotojai šįmet atvirai pasisakė prieš savo darbdavius jiems svarbiais klausimais; pavyzdžiui, „Google“ darbuotojai išsakė protestą prieš Kinijos cenzūrai draugišką paieškos variklį; taip pat sukilta prieš technologijų naudojimą kariniuose projektuose. Darbuotojų aktyvumas kai kuriais atvejais paskatino pokyčius – arba, anot kritikų, „paradinį tikrovės pagražinimą“. Technologijų bendrovių vertingiausias turtas yra jų darbuotojai, ir dabar šie žmonės nusiteikę atvirau kalbėti apie tai, kaip su jais elgiasi bendrovės ir kokį poveikį jos daro platesniam pasauliui.
6) Gera žinia/bloga žinia lustams: lustų gamintojai mėgina įveikti Jungtinių Valstijų-Kinijos prekybinio konflikto padarinius, po to, kai jų gaminamoms prekėms buvo įvesti tarifai, ir baiminamasi griūties po penkerius metus trukusio pakilimo sektoriuje. Minint šviesias metų puses, būtina atkreipti dėmesį į pažangą, pasiektą specialios paskirties lustų gamyboje, tokių technologijų bendrovių kaip „Amazon“ - gera žinia rinkos konkurencijai, bet bloga – tokioms milžinėms kaip „Intel“.
O TSMC (Taivano puslaidininkių gamybos bendrovė) pasiekė labai svarbų etapą gamyboje, kuris parodė, jog pagal užsakymą lustus gaminanti įmonė yra svarbiausia, beveik nežinoma technologijų jėga. Akivaizdu, kad kompiuterių lustai ateityje taps esminėmis elektronikos smegenimis duomenų apdorojimo struktūroje viso pasaulio mastu, tačiau ten link vedantis kelias itin vingiuotas.
5) „Uber“ bendrovei – ramesni metai (gerąja prasme). 2017 metais „Uber“ bendrovei chaosas jau buvo tapęs kone norma: įmonę kamavo nesiliaujančios diskusijos bei ginčai dėl darbo vietos kultūros, teisinės bei reguliavimo problemos, valdybos nesutarimai ir generalinio direktoriaus Traviso Kalanicko atstatydinimas. Naujasis „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahis šiais metais pasiekė tam tikro sutarimo su reguliuotojais ir darbuotojais. „Uber“ turbūt niekada visiškai neišsivaduos nuo krizių, vis dar išlieka abejonių dėl jos gyvybingumo, Bet „Uber“ santykinė ramybė ir jos kelias link pirminio viešojo akcijų platinimo (IPO) 2019 metais rodo, kaip greitai krizės kamuojama bendrovė gali atversti naują lapą.
4) Pinigai, visur pinigai: su nedidelėmis išimtimis, tai buvo dar vieni metai, dosnūs aukšto lygio jaunoms technologijų sektoriaus įmonėms. Investicijos į technologijų pramonės startuoles šiais metais greičiausiai viršys 200 mlrd. JAV dolerių, rodo „PitchBook“ duomenys, ir tai būtų didžiausias investavimas nuo interneto bendrovių burbulo (angl. dot-com bubble). Šįmet fiksuotas technologijų įmonių IPO paspartėjimas po akivaizdaus sulėtėjimo ankstesniais metais, ir kitąmet į biržų oficialiuosius prekybos sąrašus gali būti įtrauktos tokios jaunos bendrovės kaip „Uber“, „Lyft Inc.“, „Pinterest Inc.“ ir Kinijos „Bytedance Ltd.“.
Bet Kinijoje šiais metais investicijos į startuolius strigo, kai kurios naujai įsiteigtos viešojo kapitalo bendrovės išgyveno sunkumų. Didžiausią susirūpinimą kelia tas faktas, kad elitinės startuolės, įkurtos nuo finansinės krizės pradžios, niekad nėra pritrūkusios naujų kapitalo injekcijų ir iki šiol kuria bei stiprina savo verslus. Kai pritrūkstama lėšų, padėtis gali tapti nepavydėtina.
3) Kinija prieš Jungtines Valstijas: ilgalaikė nesantaika tarp šalių reiškia, kad pramonėje nuolat sūkuriavo neramūs politiniai vėjai. Baltieji rūmai šių metų birželį įsikišo ir sušvelnino Kinijos išmaniųjų telefonų gamintoją ZTE galėjusias sužlugdyti sankcijas. Jungtinių Valstijų nuogąstavimas dėl Kinijos telekomunikacijų bei išmaniųjų telefonų gamintojos „Huawei Technologies Co.“ paskatino JAV vyriausybę sustabdyti belaidžio ir plačiajuosčio ryšio bendrovės „Broadcom“ pasiūlytą megasusijungimą. Abiejų šalių santykius apkartino ir aukšto rango „Huawei“ pareigūno sulaikymas. Visi šie įvykiai rodo, kad technologijų pramonė nėra harmoninga saulė, o planetos su atskiromis orbitomis.
2) Didžiųjų technologijų bendrovių trūkumai ryškėja: pasaulinės technologijų supergaliūnės buvo per daug galingos ir tuo pat metu per daug pažeidžiamos. Buvo nuolat baksnojama į populiarių interneto bendrovių, tokių kaip „Facebook“ ir „ YouTube“, didelius trūkumus, ir daugelio įvairių valstybių teisinės institucijos kėlė klausimą, galbūt technologijų milžines reikėtų suskaidyti ar kaip kitaip pažaboti. Kinijoje pramonę drebino susidūrimai su vyriausybe. Tais pačiais metais, kai „Apple ICn.“, ir „Amazon co, Inc“ rinkos vertė trumpam buvo šoktelėjusi iki 1 trilijono dolerių ribos, abiejų minėtų bendrovių, taip pat „Facebook Inc.“, „Tencent“ ir kitų technologijų milžinių augimas ženkliai smuko.
1) Katastrofiniai metai bendrovei „Facebook“: sunku būtų įvardinti kitą kurią stambaus kapitalo technologijų pramonės bendrovę, kuri būtų išgyvenusi blogesnius metus. Visų pirma, kilo skandalas dėl „Cambridge Analytica“. Šių metų birželį „ Facebook“ pripažino, kad politinių konsultacijų bendrovė „Cambridge Analytica“, siejama su JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos štabu, buvo sukaupusi 87 mln. nieko nenutuokiančių šio socialinio tinklo vartotojų asmeninius duomenis. Markas Zuckerbergas, kalbėdamas apie skandalą dėl milijonų vartotojų duomenų neteisėto perdavimo, pripažino, kad socialinis tinklas „padaręs klaidų“.
Skandalas ženkliai nusmukdė įmonės akcijų vertę. Junginės Tautos apkaltino „Facebook“ skleidžiant etninį smurtą Mianmare; būta daug nemalonios informacijos apie tai, kaip užsienio propagandistai plūsta „Facebook“ dėl kiršinimo. Bendrovė dėjo daug pastangų, kad pataisytų savo įvaizdį.“Facebook“ yra atrėmusi nemažai audrų per savo beveik penkiolikos metų istoriją, bet šį laikotarpį būtų galima priskirti prie sunkiausiai suvaldomų krizių. Kitais metais tikėtina dar ne viena sukrėtimų banga.
