Išmokę šios kalbos pagrindų, galbūt lengviau suprasite, kaip veikia (ar kaip neveikia) vienos iš didžiausių pasaulyje reguliavimo, prekybos bei ekonomikos galiūnių mechanizmas.
Jau beveik Kalėdos, tad mes nevarginsime jūsų sunkiais ir painiais aspektais, pavyzdžiui, kuo Europos Taryba („European Council“) skiriasi nuo Europos Sąjungos Tarybos („Council of the European Union“) ir kad jos abi yra niekuo nesusijusios su Europos Taryba („Council of Europe“), nors ir naudoja tą patį himną ir vėliavą.
Žemiau pateikiame ES terminų žodynėlį, kuris padės jums orientuotis „uždraustame Briuselio mieste“.
„College“ . Tai ne aukštojo mokslo institucija, o kolegija, arba Europos Sąjungos komisarų grupė ( po vieną iš kiekvienos valstybės narės ).Kolegijos posėdžiai svarbūs tuo, kad jų metu Europos Komisija (EK), ES vykdomosios valdžios institucija, priima svarbiausius sprendimus, tokius kaip, tarkim, rekordinės baudos skyrimas JAV technologijų milžinei „Google“.
„Copenhagen Criteria“ (Kopenhagos kriterijai). Tai toli gražu ne patarimai Danijos sostinės lankytojams, o pagrindinės sąlygos, kurias turi atitikti į Europos Sąjungą norinčios įstoti šalys. Terminas kyla iš 1993 m. ES viršūnių susitikimo, kuris vyko Kopenhagoje ir kuriame buvo nustatyti minėti kriterijai.
„Enhanced Cooperation“ („Tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra“). Tai ne koks linksmas klubas, kur visi džiaugsmingai traukia populiarias daineles. Toli gražu. Tai susitarimas, pagal kurį ES šalių grupė gali bendradarbiauti tam tikroje srityje, net jeigu kitos ES valstybės tuo metu negali ar nenori prie jų prisidėti. Tai procedūra, kai ne mažiau kaip devynioms ES šalims leidžiama pradėti didinti integraciją arba tvirčiau bendradarbiauti kokioje nors srityje ES struktūrose, nedalyvaujant kitoms ES šalims. Nuo 2013 m. vasario mėn. ši procedūra naudojama skyrybų teisės ir patentų srityse bei yra patvirtinta finansinių sandorių mokesčio srityje.
„Green Paper“ („Žalioji knyga“). Tai Europos Komisijos (EK) skelbiami dokumentai, kuriais siekiama paskatinti diskusiją svarbiomis temomis ES lygmeniu, ir iš tikrųjų jie nėra žalios spalvos.
„Horizontal Issues“ („Horizontalieji klausimai“). Gal čia koks įstatymas dėl „pogulio“? Bet ne, deja; kai ES pareigūnai praneša dirbantys ties tokiais klausimais, tai reiškia, kad jie svarsto politinius ir vidaus aspektus su kitais departamentais.
„Non-Paper“. Diplomatinė garsaus René Magritte‘o paveikslo „Ceci n’est pas une pipe.” versija. „Non-paper“ dokumentai yra tikrai popieriniai, bet neoficialaus pobūdžio.
„Remedies“. Tai ne koks aspirinas, o bendrovių bandymas atlaikyti monopolijų spaudimą. Susijungimo sandoriuose paprastai toks terminas reiškia pasiūlymą parduoti gamybos įmones ar verslus.
„Screening“: čia jums ne kokia kino peržiūra. Tai ES procesas, kurio metu tikrinama, ar šalies, norinčios įstoti į klubą, įstatymai suderinti su bloko įstatymais. Bet galite pasiimti kukurūzų spragėsių, jei tik norite.
„Sherpas“. Tai ne Himalajų šerpai, o aukšto rango patarėjai diplomatiniais klausimais, patariantys valstybių ar vyriausybių vadovams, kurie rengia svarbius susitikimus.
„Six Pack“: čia jums ne kokia belgiško alaus pakuotė. Tai šešių ES teisės aktų rinkinys, priimtas 2011 metais, kuriuo siekiama sustiprinti ekonominį koordinavimą tarp ES narių-valstybių ir sugriežtinti taisykles dėl perteklinio deficito.
„Reverse Sunset“ („atvirkštinis saulėlydis“): tikrai ne saulėtekis. Šiuo posakiu nurodoma, kad įstatymai įsigalios tik tuomet, jeigu bus laikomasi tam tikrų sąlygų.
„Toilettage“: jeigu tikitės, kad tai reiškia kažką panašaus į šunų priežiūrą, nusivilsite. Briuselyje tai reiškia naujų ES įstatymų peržiūrėjimo bei klaidų taisymo procesą, prieš oficialiai paskelbiant tą įstatymą.
„Undertaking“ – tai ne koks laidojimo biuras ar pažadas, ar įsipareigojimas. Tai tiesioginis vertimas iš prancūziško žodžio „entreprise“, - bendras terminas apibūdinti bendrovę ar organizaciją, ar bet kokį subjektą, - nesvarbu, ar tai būtų kooperacinė bendrovė ar labdaros organizacija.
„Vertical Restraints“ („Vertikalieji apribojimai“): Ne, ne, tai ne „50 pilkų atspalvių“. Antimonopolinių tarnybų reguliuotojai vis labiau domisi tuo, kaip gamintojai diktuoja mažmenininkams pardavimo sąlygas. vyksta intensyvios teisinės diskusijos dėl tokių praktikų netinkamumo.
