Jungtinės Valstijos rizikuoja prarasti įtaką nuo Alžyro iki Zimbabvės – antrame pagal populiacijos tankį pasaulio žemyne su 1,2 milijardo gyventojų. Ketvirtadienį savo kalboje tai pripažino pats J. Boltonas, pristatęs permąstytą administracijos strategiją, kaip atremti pagrindinių Jungtinių Valstijų geopolitinių konkurentų pranašumus.
„Afrika nepaprastai svarbi, – pabrėžė J. Boltonas ketvirtadienį Vašingtone „The Heritage Foundation“ susirinkime. – Jeigu nesupratome to anksčiau, Kinijos, Rusijos ir kitų šalių konkurencija turėtų mums tai priminti“.
Tačiau didelė J. Boltono pristatytos strategijos dalis, įskaitant kovą su terorizmu ir užsienio pagalbos persvarstymą, gali paskatinti į žemyną žvelgti pernelyg siaurai. O administracijos pasiūlytos prekybos iniciatyvos – J. Boltonas teigė, kad JAV ieškos dvišalių sandorių – užgaiš dar ne vienerius metus.
Tai reiškia, kad Jungtinės Valstijos gali praleisti investavimo galimybes regione su sparčiausiai pasaulyje augančia viduriniąja klase – žemyne, kuriame iki 2050 m. gyvens pusė visų pasaulio žmonių. Afrikos šalys su Gana ir Kenija priešakyje kuria profesinę sąjungą, skirtą stiprinti Afrikos vidaus prekybą. Šiai iniciatyvai dar teks nueiti ilgą kelią, tačiau jeigu jai pavyks pasiekti kritinę masę, bendras žemyno BVP dydžiu beveik prilygtų Vokietijos.
Kol Jungtinės Valstijos rūšiuoja savo prioritetus, Kinija pastaraisiais metais vis daugiau investuoja į žemyną tiek fiziniu, tiek finansiniu požiūriu, pasitelkdama ir vadinamąją švelniąją galią. Ji skiria stipendijas Afrikos mokslininkams, siunčia taikdarius į JT misijas Malyje ir Pietų Sudane, deleguoja mokslininkus, kad šie padėtų atsakyti į pagrindinius žemyno ekonominius ir socialinius poreikius.
Kai Dramblio Kaulo Krantas paskelbė konkursą statyti tiltą virš lagūnos Abidžano prekybos rajone, 10 iš 18 susidomėjimą išreiškusių bendrovių buvo arba Kinijos įmonės, arba palaikančios partnerystę su kinais. Iš JAV nebuvo nė vienos. Sandoris atiteko Kinijos valstybinei statybos inžinerijos korporacijai.
„Amerikai nėra jokių šansų konkuruoti su Kinija“, – pareiškė Robertas Schrire, Keiptauno universiteto politologijos profesorius, kuris J. Boltono kalbą pavadino „retoriniu mosikavimu“ Kinijai ir Rusijai prieš nosį. Jis teigė, kad JAV „realių išteklių neinvestuos“, o tie, kuriuos investuos, greičiausiai bus strateginiai, nukreipti į tas vietoves, kuriose Jungtinės Valstijos yra dislokavusios savo karius ar nerimauja dėl terorizmo pavojaus.
191 milijono dolerių Dramblio Kaulo Kranto tilto investicija tik pabrėžia, kaip toli pažengusi į priekį yra Kinija – dabar „mankštinanti raumenį“ toje Afrikos dalyje, kuria jos verslininkai dar neseniai beveik nesidomėjo: prancūziškai kalbančiuose vakaruose. Sparčiai auganti regiono ekonomika jau sulaukė įspūdingų Kinijos suteiktų paskolų.
Nėra taip, kad JAV nerūpėtų Afrika. Vien per 2018 m. fiskalinius metus PEPFAR iniciatyva skyrė daugiau nei 80 milijardų dolerių kovai su ŽIV / AIDS ir tuberkulioze, beveik 15 milijonų žmonių suteikdama gyvybiškai svarbių vaistų. Organizuojamos pagalbos programos, skirtos žemės ūkio našumui, sveikatos priežiūros sistemoms ir prieigai prie švaraus vandens. Be to, Jungtinės Valstijos teikia reikšmingą finansinę paramą JT taikos palaikymo misijoms, kuriose vis dažniau dalyvauja ir Kinija.
Tačiau JAV įtaka mažėja: D. Trumpo administracija siekia sumažinti užsienio pagalbą – J. Boltonas pranešė, kad pagalbos veiksmingumo apžvalga jau beveik baigta, – o Pentagonas paskelbė ketinantis nukreipti dėmesį į galios stiprinimą kitose planetos dalyse. Simboliška tai, kad administracijai sunkiai pavyko išvengti menkinančių terminų, kuriais praėjusiais metais Afrikos tautų atžvilgiu švaistėsi prezidentas D. Trumpas.
Ketvirtadienį J. Boltonas kritikavo tai, kas, anot jo, yra Kinijos „strateginis manipuliavimas skolomis“, siekiant išlaikyti Afrikos šalis savo reikmių „įkaitėmis“, tačiau nenurodė jokios konkrečios strategijos, kaip Jungtinių Valstijų alternatyvos galėtų užkirsti kelią Kinijos įtakai.
Rusijos ir Afrikos vadovų susitikimas
Vienintelė šalis, iš tiesų siūlanti alternatyvas, yra Rusija, kurios prezidentas Vladimiras Putinas kitais metais planuoja surengti pirmąjį Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvautų daugiau nei 50 Afrikos lyderių. Rusija, kuriai trūksta pagrindinių konkurenčių – JAV, Europos ir Kinijos – finansinės galios, kuria sau atskirą nišą, stiprindama ryšius su nestabilių, bet turinčių potencialių išteklių valstybių vadovais, jaučiančiais silpnybę rusiškiems ginklams.
„Mažėjantis Jungtinių Valstijų vaidmuo Afrikoje mums tik palengvins situaciją – nebereikės žvilgčioti per petį nerimaujant, ką jie ten, kitapus Atlanto, galvoja apie Maskvos veiksmus“, – sakė A. Zdanevičius ketvirtadienį per pokalbį telefonu. Pasak jo, Rusija turi ir dar vieną pranašumą: ji ne tokia „valdinga“ partnerė kaip JAV su savo reikalavimais įtvirtinti demokratiją ar Kinija, kuri mėgsta įklampinti valstybes skolose, kad galėtų taikyti joms spaudimą.
„Palenkti“ Pekino pusėn
J. Boltonas Pekino veiksmus kritikavo kaip „labai sistemingą bandymą palenkti ištisus pasaulio regionus“ Kinijos pusėn, ypač tuos, kurie turi daug mineralinių išteklių, ir pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms metas „pabusti“ ir ugdyti Afrikos tautų nepriklausomybę. Tačiau jis taip pat kalbėjo apie taikos palaikymo pastangų mažinimą, sakydamas, kad Afrikos vyriausybėms reikia būti savarankiškoms, ir užsiminė apie kitų pagalbos priemonių atsisakymą.
„J. Boltonas kalba taip, tarsi Jungtinės Valstijos tebežygiuotų viso pasaulio priešakyje, nors iš tiesų JAV jau kurį laiką velkasi Kinijai iš paskos, ir taip nutiko dėl keleto priežasčių, ne tik dėl Donaldo Trumpo, – teigia Johnas Stremlau, tarptautinių santykių profesorius iš Johanesburge įsikūrusio Vitvatersrando universiteto. – Kas iš tikrųjų svarbu, tai badas ir nedarbas, populiacijos bumas ir demografiniai padariniai, klimato kaita ir panašūs dalykai, apie kuriuos jis net neužsimena“.
„Jie laikosi ilgalaikio požiūrio, bandydami suprasti, kokie yra šalių poreikiai – tarkim, sumažinti energijos trūkumą, didinant energijos išteklius ar tiekiant vandenį, – teigia ji. – Mes to nepadarėme, ir patys esame kalti“.
