Darbuotojų bruzdesys – naujausia kliūtis „Amazon“ planui Niujorko mieste per artimiausius 15 metų investuoti 2,5 milijardų dolerių ir nusamdyti 25 tūkst. žmonių. Keletas Niujorko politikų, kurie nebuvo įtraukti į gubernatoriaus ir mero organizuotas derybas, išsakė prieštaravimą dėl naujo biurų miestelio statybos Kvinse, nes tai grėstų milžiniška apkrova masiniam tranzitui ir dar labiau pakilusiomis nuomos kainomis jau ir taip brangioje būsto rinkoje.
Šiuo metu darbuotojai kitame Niujorko rajone tvirtina, kad kompanija elgiasi su jais kaip su robotais ir turėtų rūpintis geresnėmis darbo sąlygomis, o ne mokesčių lengvatomis, kurios leistų pastatyti naują būstinę.
Profsąjunga, su kuria jie šiuo metu dirba, mano, kad beveik 3 milijardų dolerių paskola, kuria siekiama paskatinti „Amazon“ perkelti biurų miestelį į Long Ailendą, yra svertas, kuriuo siekiama užkirsti kelią imtis atsakomųjų veiksmų dėl junionizacijos organizavimo.
Profsąjungos pastangas remiantys darbuotojai teigia, kad pagrindinės sandėlio problemos susijusios su saugumu, nepakankamu darbo užmokesčiu, dvylikos valandų pamainomis, pertraukų trūkumu ir nepagrįstomis valandinėmis kvotomis, po kurių jie didžiąją dienos dalį sugaišta stovėdami ilgose saugumo patikros eilėse – ir už tas valandas jiems nėra mokama.
„Su tavimi jie kalba taip, tarsi tu būtum niekas – jiems rūpi tik skaičiai, – piktinasi Rashadas Longas, kuris uždirba 18,6 dolerių per valandą ir keturias valandas per dieną sugaišta važiavimui į darbą. – Jie kalba su tavimi taip, lyg tu būtum robotas“.
R. Longas ir jo kolegė Sharon Bleach priklauso grupelei Stateno salos darbuotojų, ketinančių kritikuoti savo darbdavį per spaudos konferenciją, kuri įvyks trečiadienį miesto rotušėje – prieš pat miesto tarybos posėdį, kuriame bus aptarinėjama siūloma biurų plėtra Kvinse.
„Jie kiekvieną dieną keičia užduotis – finišo linija kasdien vis kita“, – pasakoja S. Bleach. Ji sako, kad ją įžeidžia kompanijos „karštosios valandos“, per kurias darbuotojai raginami suktis ypatingai greitai – su viltimi laimėti daiktinės loterijos bilietų.
„Amazon“ tvirtina gerbianti „darbuotojų teisę apsispręsti, jungtis ar nesijungti į profesinę sąjungą“.
„Mūsų kompanija palaiko atvirų durų politiką, kuri skatina darbuotojus visas pastabas, klausimus ir problemas išsakyti savo tiesioginiams vadovams, kad būtų galima viską aptarti ir išspręsti drauge, – teigiama pranešime. – Mes tvirtai tikime, kad šis tiesioginis ryšys yra veiksmingiausias būdas suprasti ir reaguoti į darbuotojų poreikius“.
Sudarydama su Niujorku Long Ailendo sandorį, „Amazon“ tikisi išpešti daugiau nei 1 milijardą dolerių mokesčių nuolaidomis ir dotacijomis. Kai kurie įstatymų leidėjai teigia, kad Valdžios institucijų kontrolės valdyba šį plėtros projektą turėtų atmesti, nebent kompanija prisiims tvirtesnius įsipareigojimus tokiose srityse, kaip investicijos į infrastruktūrą, būsto prieinamumas ir darbuotojų teisės.
„Amazon“ darbuotojai dirba su Mažmeninių, didmeninių ir universalinių parduotuvių sąjunga, arba RWDSU, kuri taip pat palaikė pastangas organizuoti maisto prekių parduotuvių tinklo „Whole Foods“, kurį „Amazon“ įsigijo praėjusiais metais, darbuotojų junionizaciją. „Amazon“ darbuotojai visose Jungtinėse Valstijose dirba neturėdami profesinės sąjungos.
„Niekada nėra buvę didesnio finansinio sverto: jeigu mokesčių mokėtojai duos „Amazon“ 3 milijardus dolerių, tie patys mokesčių mokėtojai turės teisę reikalauti, kad „Amazon“ leistų jiems jungtis į profesinę sąjungą, – pastebi RWDSU prezidentas Stuartas Appelbaumas. – Gubernatorius ir meras privalo užtikrinti, kad darbuotojams, kurie bando kovoti už savo teises, nieko neatsitiks. Jei „Amazon“ ir Niujorke trukdys darbuotojams jungtis į profsąjungą, sandoris turėtų būti atšauktas“.
RWDSU bendravo su darbuotojais asmeniškai ir per socialinius tinklus maždaug nuo tada, kai buvo atidarytas Stateno salos padalinys. S. Appelbaumas atsisakė diskutuoti apie tai, kaip konkrečiai „Amazon“ darbuotojai siekia junionizacijos, tačiau teigia, kad kompanija turėtų „susėsti su darbuotojais ir jų atstovais prie apvalaus stalo“ ir kartu aptarti, kaip būtų galima išspręsti jų problemas.
Federalinis darbo įstatymas
Federalinis darbo įstatymas riboja miestų ir valstijų vyriausybių galią tiesiogiai reguliuoti profsąjungų organizavimo ir boikotavimo veiklą privačiame sektoriuje. Tačiau įstatymas leidžia vietinei valdžiai kištis į kitas su darbu susijusias taisykles, pvz., reikalauti padidintį darbo užmokestį arba reguliuoti darbo grafikus, ir palieka tam tikrą laisvę reikalauti „darbuotojų pasitenkinimo“, kai į verslą įtraukiamos ir pačios vyriausybės lėšos.
„Amazon“ kelis mėnesius visame žemyne vykdytos naujos teritorijos biurų miestelio statybai paieškos kurstė JAV miestus vieną per kitą siūlyti kompanijai privilegijas, tačiau kartu paskatino griežčiau tikrinti kompanijos elgesį su darbuotojais.
Spalio mėnesį, patyrusi spaudimą iš tokių progresyvių politikų, kaip JAV senatorius Bernie Sandersas, „Amazon“ paskelbė, kad savo darbuotojams visoje šalyje nustato minimalų 15 dolerių darbo užmokestį, nors šis pakeitimas atsirado panaikinus kai kurias premijas ir apdovanojimus, ir netaikomas darbuotojams, kuriuos kompanija klasifikuoja kaip nepriklausomus rangovus.
Nors B. Sandersas, nepriklausomas Vermonto senatorius, gyrė naująjį kompanijos darbo užmokesčio nutarimą, jiedu kartu su senatore Elizabeth Warren, Masačusetso demokrate, spalio 16 d. parašė laišką kompanijos generaliniam direktoriui Jeffui Bezosui, kuriame pareiškė, kad „Amazon“ platinamas prieš profsąjungas nukreiptas vaizdo įrašas pažeidžia federalinę darbo teisę.
Mokomoji medžiaga
Kai kuriems „Whole Foods“ vadovams buvo pademonstruotas „Amazon“ mokomasis filmukas, kuriame rodomos strategijos, kaip pastebėti ir sutrukdyti profsąjungų organizavimą. Senatoriai pabrėžė, kad minėtasis vaizdo įrašas, kuriame supervizoriai mokomi, jog „profsąjungos gali pakenkti naujovių diegimui, kas savo ruožtu gali pakenkti vartotojų prisirišimui ir tolesniam bendrovės egzistavimui“, ragina neteisėtai bauginti darbuotojus.
Vaizdo įraše teigiama, jog profsąjungos gali trukdyti bendrovės gebėjimui greitai atlikti sandėlio operacijų pakeitimus, kad siuntiniai klientams būtų pristatomi kuo greičiau. „Praleisdami pro akis tokias kritines smulkmenas, kenkiame visų mūsų darbo saugumui“, – teigiama mokomajame filmuke, kurio pagrindinis veikėjas – pieštinis žmogeliukas, aprengtas kaip „Amazon“ sandėlio vadovas.
Grupė Rytų Afrikos darbuotojų „Amazon“ sandėlyje Minesotoje – remiami Tarptautinės paslaugų sferos darbuotojų sąjungos ir Amerikos ir islamo santykių tarybos – bando organizuotai spręsti problemas, įskaitant prisitaikymą prie Ramadano. Pastaraisiais mėnesiais jie buvo asmeniškai susitikę su vadovybe – o tai jau progresyvūs, nors dar neįprasti pokyčiai.
Praėjusio mėnesio „Juodąjį penktadienį“, vieną įtempčiausių internetinės prekybos dienų metuose, „Amazon“ darbuotojai užsakymų vykdymo centruose Vokietijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje surengė streikus, o Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje kilo protestai. „Amazon“ patikino, kad europiečių demonstracijos kompanijos operacijoms poveikio neturėjo.
Sėkmingai organizuoti „Amazon“ veiklą Jungtinėse Valstijose prireikės milijonų dolerių ir ne vieno dešimtmečio, gegužę pareiškė SEIU Rytų pakrantės filialo pirmininkas Hectoras Figueroa. „Baigus įgyvendinti permainas, tai jau nebebus „Amazon“ – tai bus kažkas kito: naujas būdas žmonės pirkti daiktus“.
