Ir nesunku suprasti kodėl. Projekto metu „Google“ kurtų paieškos variklį pritaikytą Kinijos rinkai. Tai būtų naudingas valdžios cenzūros įrankis. Toks projektas ne tik pagelbėtų totalitariniam režimui cenzūruoti interneto erdvę, jis padėtų ir nustatyti interneto vartotojus. Tūkstančiai „Google“ darbuotojų galiausiai viešai išsakė savo pasipriešinimą tokiam projektui. Šių metų rugpjūčio viduryje šimtai „Google“ darbuotojų pasirašė protesto laišką dėl įmonės kuriamo cenzūrai draugiško paieškos variklio kūrimo, kuris leistų amerikiečių interneto milžinui grįžti į Kinijos rinką.
Argi būtų keista, jei bendrovė, kuri atšaukė sutartį su Pentagonu kuriant dirbtinį intelektą dronams, kuriuos planuota panaudoti JAV kariuomenėje, pasijaustų nesmagiai padėdama Kinijos komunistų partijai konsoliduoti savo tautos kontrolę?
Bet „Google“ viduje laikomasi ir kitokio požiūrio: kad „Dragonfly“ yra ne priešiškas, o svarbus bendrovės misijai. Šie darbuotojai - maždaug penki šimtai darbuotojų – taip pat pasirašė laišką ir paviešino jį įmonės vidaus elektroninių pranešimų lentoje. Įdomu pažymėti, kad kampaniją organizavo „Google“ bendrovėje dirbantys Kinijos piliečiai.
Laiške, apie kurį pirmą kartą pranešė Techrunch“ šių metų lapkritį, tvirtinama, kad „Google“ turi bent jau pamėginti grįžti į Kiniją, prieš „nurašydama“ šalį su beveik 1,4 mlrd. gyventojų. „Priimtinos priežiūros standartai yra neaiškūs“, - rašome laiško priede, kurio „Techcrunch“ nepublikavo. (Man [Eli‘ui Lake‘ui] pavyko gauti jį iš nepriklausomo įmonės šaltinio].
„Google“ dar turės oficialiai paskelbti apie savo planus dėl „Dragonfly“. Bet vienas esminis klausimas, kuris keliamas šiame laiške, yra susijęs ne tik su „Google“: kaip Kinijos vyriausybė daro spaudimą savo piliečiams ir juos atitinkamai „dislokuoja“ tam, kad galėtų plėsti savo valdžią ir įtaką.
Iš pirmo žvilgsnio, tai kone kvepia paranoja. Bet Kinijos piliečių vaidmuo Kinijos valstybės valdymo struktūroje kelia tiek oficialaus, tiek neoficialaus Vašingtono susirūpinimą. JAV Kongreso nariai perspėja dėl kinų studentų Jungtinių Valstijų universitetuose. Teisingumo departamentas paskelbė naują iniciatyvą, kuria siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn neregistruotus Kinijos „įtakos agentus“.
Kinijos gynybos universitetai dažnai daug žadantiems studentams pasiūlo įvairias misijas, kuriomis, pavyzdžiui, siekiama gauti vertingų technologijų užsienyje, teigiama naujausios „Hoover“ instituto ataskaitoje, „Hoover“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Larry‘is Diamondas man sakė: „Kai perprantama, kaip veikia Kinija, būtų neįtikėtina, jeigu jie nebūtų sutelkę jėgų ir mėginę įsiskverbti į „Google“.
„Google“ istorija Kinijoje nėra lengva. Anot mano „Bloomberg“ kolegos Marko Bergeno, „Google“ vadovybė iš pradžių [apdairiai] optimistiškai vertino savo perspektyvas Kinijoje, kai 2006 metais įjungė savo paieškų variklį šioje šalyje. „Google“ pasiekė kompromiso su Kinijos vyriausybe: vartotojai bus informuojami, kai paieškos rezultatai bus filtruojami. Tačiau 2009 metais optimizmas peraugo į baimę, nustačius, kad programišiai pavogė informaciją apie Kinijos disidentus ir labai branginamą įmonės paieškos variklio įrangos kodą. Netgi po šio išpuolio, „Google“- kaip ir visos Silicio slėnio bendrovės, - toliau samdė Kinijos inžinierius bei informatikus. „Google“ atstovai atsisakė komentuoti ir pateikti informaciją, kiek iš 80 000 pagrindinės „Google“ bendrovės „Alphabet“ darbuotojų yra Kinijos piliečių.
Kinijos piliečiai, dirbantys „Google“ bendrovėje, kartkartėmis pasišiaušia prieš bendrovės liberalių pažiūrų kultūrą. Vienas nemalonus atvejis aprašytas buvusio „Google“ operacijų vadovo knygoje; 2008 metais bendrovės savitarnos kavinė pasiūlė darbuotojams nemokamą tibetietišką pyragą su šokoladiniu kremu ir godži uogomis. Tai užgavo bendrovėje dirbantį kiną, kuris nusiuntė elektroninį laišką įmonės vadovui Larry‘iui Page‘ui. Pastarasis nedelsiant buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, - vėliau po ilgos virtinės elektroninių laiškų iš įmonės darbuotojų, buvo sugrąžintas į savo postą. Inžinierius, kuris tuo metu dirbo „Google“ pasakojo man, kad visas šis kilęs šaršalas buvo tiesiog „absurdiškas“.
Incidentas dėl tibetietiško pyrago yra smulkus ir nereikšmingas, palyginti su „Dragonfly“. Bet pagrindinė problema ta pati: Kinijos piliečiai yra totalitarinės vyriausybės objektai. Ta nereiškia, kad kiekvienas kinas, dirbantis „Google“ bendrovėje yra šnipas ar informatorius, tai reiškia, kad „Google“ bendrovėje dirbantys kinai, labiau tikėtina, pajaus spaudimą iš savo vyriausybės nei tie įmonės darbuotojai, kurie yra atvykę iš atviresnių valstybių. Panašiai kaip kitados buvusi Sovietų Sąjunga, Kinijos valstybė į savo žmones žiūri kaip į kokį savo „apendiksą“.
Ar „Google“ imasi rimtai spręsti šią problemą? Kaip man pranešė vienas „Google“ atstovas, bendrovė nenaudoja specialaus tikrinimo mechanizmo samdydama Kinijos piliečius – netikrina, tarkim, tokios informacijos, ar kas nors iš jų giminių yra komunistų partijos narys ir ar jie mokėsi karinio profilio universitetuose; įmonė tik tikrina informaciją apie visų būsimų perspektyvių darbuotojų užimtumo istoriją ir patirtį.
Prieš dešimt metų toks požiūris nebūtų kontroversiškas. Tada Vakarai vis dar optimistiškai tikėjo, kad ilgainiui Kinija taps atviresne ekonomika ir visuomene. Iš tiesų, tokios bendrovės kaip „Google“ privalėjo padėti Kinijai tapti „labiau panašia į mus“. „Dabar aiškėja, kad viskas greičiausiai yra atvirkščiai“.
Eli‘is Lake‘as yra „Bloomberg Opinion“ straipsnių autorius, rašantis nacionalinio saugumo ir užsienio politikos temomis, jis dirbo „The Daily Beat“ portale vyresniuoju nacionalinio saugumo korespondentu, taip pat rašė straipsnius nacionalinio saugumo ir žvalgybos temomis tokiems leidiniams kaip „The Washington Times“, „The New York Sun“ ir UPI.
