Per 14 metų palūkanų normos pasiekė rekordines aukštumas, todėl „dabartinės finansavimo sąlygos neatitinka mažas ir vidutines pajamas gaunančių šeimų galimybių“, teigė būsto ir automobilių finansavimo bendrovės „Birevim“ vadovas Muratas Ciftcis per interviu praėjusio mėnesio pabaigoje. „Kylant palūkanų normoms, žmonės vis labiau domisi mūsų sutelktinio taupymo sistema.“

Ši sistema sutelkia šimtų klientų mėnesines santaupas, sukurdama pakankamai didelį fondą, kuris kas mėnesį leidžia vienam iš jų įsigyti namus. „Birevim“ už tarpininkavimą ima vidutiniškai 9 proc. Panašius planus siūlo ir bendrovės konkurentai.

Turkai paskolų ieško ne bankuose, o sutelktinio finansavimo platformose
Foto: Bloomberg

Šio tipo skolinimas jau seniai populiarus tarp konservatyvių Turkijos musulmonų, kurių religiniai įsitikinimai draudžia pelnytis iš palūkininkavimo. Tačiau idėja plinta ir platesniuose ratuose: „Birevim“ reklaminė brošiūra, kritikuojanti palūkininkavimo blogį, cituoja ne tik Koraną, bet ir anarchizmo krikštatėvį Pierre'ą Josephą Proudhoną.

Erdogano spaudimas

Naujų bendrovių atsiradimą paskatino ne tik išaugę skolinimosi kaštai; šis verslas menkai prižiūrimas valstybės ir nesuteikia bemaž jokių teisinių garantijų klientams. Iš dalies pokyčius nulėmė ir ilgalaikės Turkijos vyriausybės pastangos slopinti įsisiūbavusias paskolų palūkanų normas. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas dar 2016 m. rugpjūtį ėmė reikalauti, kad skolintojai mažintų palūkanų normas. Į tai bankai sureagavo sukeldami daugiau kliūčių skolinimuisi: nuo to laiko paskolinių būstų įsigyjama kasmet vis mažiau – tačiau praėjusį mėnesį situacija ėmė keistis.

Recepas Tayyipas Erdoganas

„Birevim“ teigia kas mėnesį pritraukianti 2500 naujų klientų ir per lapkritį padėjusi įsigyti 319 butų – šešiskart daugiau, lyginant su tuo pačiu 2017 m. mėnesiu. Klientas, norintis įsigyti namus už 300 000 lirų (55 670 dolerių) ir galintis programai kas mėnesį skirti 3000 lirų, paprastai prijungiamas prieš 100 asmenų grupės. Kiekvieną mėnesį rengiama loterija ir išrenkamas vienas klientas, kuriam teks laimė įsigyti naujus namus.

Laimingojo kliento mėnesinės įmokos paauga 0,045 proc. nuo įsigyto būsto vertės. Be to, mėnesinės įmokos kartą per metus padidėja visiems – apytikriai 8-10 proc. Vienas toks sandoris „Birevim“ atneša maždaug 27 000 liras pelno.

Menka priežiūra

Turkijos nekilnojamojo turto rinka vargsta slegiama didžiulių palūkanų normų nuo to laiko, kai centrinis bankas pakėlė skolinimosi kaštus, bandydamas pažaboti infliaciją, kurią paskatino liros nuosmukis. Nors pardavimų duomenys atrodo patikimai, taip yra tik dėl to, kad būsto paskolų sutarčių mažėjimą kompensuoja rekordinis sandorių su užsieniečiais skaičius. „Bloomberg“ duomenimis, lapkričio 13 d. vidutinė palūkanų norma siekė 28,6 proc. – šiemet ji išaugo beveik 15 procentinių punktų.

Turkija
Foto: Shutterstock

Paskoliniai būstai spalio mėnesį sudarė vos 5,5 proc. visų Turkijos pardavimų – iš viso šalyje buvo nupirkti 8065 butai. Maždaug tiek naujų klientų kiekvieną mėnesį prisijungia prie „Birevim“ ir bendrovės konkurentų, teigia M. Ciftcis.

Pašnekovas teigė, kad „Birevim“ laikosi savo pačios nustatyto „kapitalo pakankamumo rodiklio“, kuris yra ne mažesnis kaip 5 proc. visų kas mėnesį fonduose sukauptų pinigų. Nėra jokios oficialios priežiūros, kuri leistų įvertinti, ar tai apsaugotų nuo galimų keblumų, jeigu fondą palikusių asmenų skaičius viršytų dabartinį 2,5 proc. vidurkį.

Pasak M. Ciftcio, bendrovė ima vienkartinį mokestį, bet negauna jokios naudos iš fonduose surinktų pinigų. Ar konkurentai veikia taip pat – nežinia. Bankų reguliuotojas į klausimus apie kitas įmones neatsakė.

„Nėra kliūčių elgtis nesąžiningai, – pripažįsta M. Ciftcis. – Tačiau, jei klientų pinigai naudojami kitur, įmonės gali bankrutuoti.“