„Geltonųjų liemenių“ protestai grasina parklupdyti Makroną ir Prancūzijos ekonomiką

Vadinamieji „geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijoje jau pakenkė pardavimams ir prisidėjo prie vartotojų pasitikėjimo silpnėjimo. Jei jie užsitęs, šalies ekonomikai gali būti suduotas daug skaudesnis smūgis.

„Geltonųjų liemenių“ judėjimas, kilęs vyriausybei padidinus degalų akcizus, sukėlė ilgalaikę sumaištį ir neramumus. Protestai visoje šalyje tęsiasi jau kelias savaites, blokuojami keliai, degalų saugyklos, sandėliai. Šalies finansų ministras Bruno‘as le Maire‘as perspėjo apie galimą „rimtą ekonominį poveikį“ ir pažymėjo, kad padaryta žala Prancūzijos reputacijai.

„Jeigu protestai pasibaigtų jau ryt, poveikis ekonominiam augimui dar būtų nulinis, - praėjusios savaitės pabaigoje interviu sakė Paryžiaus „Ostrum Asset Management“ vyriausiasis ekonomistas Philippe‘as Waechteris. – Bet jeigu jie užsitęs ir gruodį, tada padariniai gali būti rimti. Atsižvelgus į tai, kad protestus palaiko visuomenė, panašu, kad jie gali užsitęsti“.

Protestų neigiami padariniai būtų dar vienas smūgis šalies ekonomikai, kurios augimą pirmąjį šių metų pusmetį trikdė prasti orai ir streikai. Šalies ūkis atsigavo trečiąjį metų ketvirtį, bet ekonomistai prognozuoja vis dar lėtą ekonominį augimą šiais metais. Prancūzijos centrinis bankas prognozuoja 1,6 proc. šalies prieaugį. 2017 metais ekonomika augo 2,3 proc. tempais.

Didžiųjų nacionalinių prekybos tinklų pardavimai lapkričio 24 d. šeštadienį per protestus dėl pabrangusio kuro sumažėjo 18 proc., tuo tarpu dar prieš savaitę jie smuko 35 proc., rodo Prekybos ir mažmeninės prekybos federacijos duomenys.

„Kalbame apie milijardus eurų nuostolių, - kalbėjo Federacijos prezidentas Jacques‘as Creyssel‘as po susitikimo su B. Le Maire‘u praėjusį antradienį.

Kodėl „geltonių liemenių“ atstovai blokuoja Prancūzijos kelius

„Barclays“ ekonomistas Francois Cabau pabrėžė, kad protestai sutrikdė tiekimo tinklų veiklą, ir perspėjo, kad tai gali atsiliepti privačiam vartojimui einamąjį ketvirtį, itin svarbų kalėdinių apsipirkimų laikotarpį.

Darbo vietų kūrimas prekybos tinklų sistemoje jau ir taip buvo silpnas, pažymėjo ING ekonomistas Julienas Manceaux. „Jeigu sektorius iš tiesų ketina kurti daugiau darbo vietų, kaip skelbiama naujausiose apžvalgose, jam svarbu sulaukti kuo daugiau vartotojų parduotuvėse, o ne už jų ribų, besišildančių aplink lauželius“, - rašė jis savo kreipimesi klientams.

Pasak J. Creysselo, per praėjusius savaitgalius buvo užblokuota apie šimtą parduotuvių, kai kuriose iš jų dėl trikdžių degalų saugyklose pritrūko maisto produktų.

Vartotojų išlaidų duomenys bus paskelbti ne anksčiau kaip gruodžio pabaigoje, bet lapkričio mėnesio rodikliai jau parodė, kad pasitikėjimas ženkliai smuko. Atlikta apklausa atkartojo protestuotojų susirūpinimą: baiminamasi dėl spartesnės infliacijos, krentančio gyvenimo lygio ir augančio nedarbo.

„Pastebimos tendencijos atitinka protestuotojų nepasitenkinimo nuotaikas“, - teigė F. Cabau.

„Geltonųjų liemenių“ atstovai akcijas pradėjo protestuodami prieš aukštas degalų kainas ir didinamą akcizą kurui. Bet vėliau šios protesto akcijos peraugo į masinį judėjimą prieš dabartinę šalies valdžią. Protestuotojai jau kelia daug didesnius reikalavimus, - didinti pensijas, atšaukti kai kuriuos mokesčius ir per nauja įvesti turto mokestį, taip pat apkarpyti politikų algas.

Pasak B. Le Maire‘o , šalies vyriausybė ketina pasiūlyti kai kurias priemones, tokias kaip kai kurių laikinų nedarbo schemų aktyvavimas, leidimas dirbti daugiau parduotuvių sekmadieniais, kad mažmenininkai galėtų susigrąžinti prarastas pajamas.

„Vyriausybė galėtų ryt atšaukti degalų akcizą, o protestai vis tiek tęstųsi, - sakė Ph. Waechteris. - Protestai jau tampa veikiau politiniais nei ekonominiais“.