Pakistanas grimzta į skolas Kinijai, o ekonominė krizė vis gilėja, tad nenuostabu, jog vietinių gyventojų širdyse kunkuliuoja pyktis. Pakistano bendrovės tvirtina, kad valstybiniai projektai jas nuolat aplenkia, ir skundžiasi, kad Kinijos įmonės gauna valdžios, kuriai beviltiškai reikia užsienio pinigų, lengvatas.

Priešiškumas jau virsta smurtu. Penktadienį separatistų kovotojai užpuolė Kinijos konsulatą Karačyje ir nužudė septynis žmones – tai antrasis tokio dydžio išpuolis šiais metais, nukreiptas prieš Kinijos pareigūnus. Ministras pirmininkas Imranas Khanas teigia, jog užpuolikai bando atbaidyti Kinijos investuotojus ir pakenkti neseniai vyriausybės sudarytiems prekybos sandoriams su Pekinu.

Teroristų išpuoliai Pakistane jau seniai kelia susirūpinimą užsienio investuotojams. Per pastaruosius penkerius metus, Kinijos darbuotojams ir įmonėms vis labiau įsitvirtinant šalyje, Pakistanui teko skirti daugiau nei 15 tūkst. karių jiems apsaugoti. Pekinas vis garsiau kalba apie Pakistano pavojus ir po išpuolio Karačyje prašo I. Khano vyriausybės imtis papildomų priemonių Kinijos piliečių saugumui užtikrinti.

„Vienas diržas, vienas kelias“

Pakistanas smarkiai rizikuoja: šiuo metu šalį maitina antroji Kinijos investicijų banga, kinų bendrovėms vadovaujantis prezidento Xi Jinpingo pavyzdine „Vieno diržo, vieno kelio“ programa.

Vien per šiuos metus „Alibaba Group Holding Ltd.“, įkurta turtingiausio Kinijos žmogaus Jacko Ma, įsigijo dvi Pakistano kompanijas, įskaitant internetinę mažmeninės prekybos bendrovę; „CLSA Ltd.“ įsigijo akcijų Pakistano vertybinių popierių namuose; o Hohote įsikūrusi „Inner Mongolia Yili Industrial Group Co.“ planuoja įsigyti pieno produktų bendrovę.

Pastaruosius penkerius metus Kinija buvo didžiausia Pakistano investuotoja, šiais metais padidinusi visų tiesioginių užsienio investicijų dalį iki 52 proc., lyginant su mažiau nei 10 proc. prieš penkmetį. Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės investicijos per tą laiką išliko palyginti nepakitusios.

TVF parama

Turėdama jauną ir augančią daugiau kaip 200 milijonų populiaciją ir tokių gamtinių išteklių kaip anglis ir varis, Pakistanas – pelningas kąsnis Kinijos investuotojams, numojusiems ranka į saugumo problemas ir mokėjimų balanso krizę, verčiančią Islamabadą dar kartą kreiptis paramos į Tarptautinį Valiutos Fondą.

Donaldas Skinneris, Pekino bendrovei „Citic Securities Ltd.“ priklausančios „CLSA“ grupės sekretorius, teigia, kad Pakistano akcijų rinkoje pastebimas augimo potencialas, nors šalies ekonomika šiuo metu sulėtėjusi, o valiuta šiais metais prarado daugiau nei penktadalį savo vertės.

Masinamos didžiulės rinkos ir palyginti pigios darbo jėgos, vis daugiau Kinijos bendrovių keliasi į Pakistaną. Praeitą mėnesį pagrindinėje Karačio parodų centro salėje savo produkciją pristatė 100 mažų ir vidutinių Kinijos gamintojų. Vienas verslininkas potencialiam Pakistano partnerui parodė, kaip atsisiųsti populiarią „WeChat“ programėlę.

„Turime pakelti Pakistaną iki Kinijos standartų, - teigė Kinijos „Changsha PanRan Commerce and Trade Co.“ direktorius Hymanas Longas. – Ateis laikas, kai viskas bus gaminama Pakistane – kaip kad dabar Kinijoje.“

„Dvipusis eismas“

Tačiau vietinės įmonės darosi vis nepatiklesnės, pasipiktinusios Kinijos investuotojais, kurie neretai sugeba apeiti nelanksčią Pakistano biurokratinę sistemą, išpešdami mokesčių lengvatas bei bemuitę prieigą prie importo. Šiais metais įsikišo ir Pakistano konkurencijos komisija, prašydama šalies kelių administracijos suteikti vietinėms įmonėms tokių pat lengvatų, kokias gauna konkurentai kinai.

Pakistano nacionalinės laivybos kompanijos administracijos vykdomasis direktorius Rashidas Siddiqi teigia, kad bendrovė praleido „Vieno diržo, vieno kelio“ bumą, todėl Kinija visus krovinius gabena per savo valstybinę įmonę. „Tai turėtų būti dvipusis eismas – juk turime laivus, tačiau sandoriuose nedalyvaujame.“

Kinijos investuotojai susiduria ir su užsienio valiutos krize. Pasak Wang Xianfengo, Arabijos jūros pakrantėje Kinijos pastatytos akmens anglies elektrinės generalinio direktoriaus pavaduotojo, Pakistanas penkis mėnesius vėluoja apmokėti elektros energiją, kurią praėjusiais metais pradėjo gaminti 1320 megavatų gamykla.

„Problemų tikrai yra, - teigė Wang Xianfengas. – Tikėkimės, artimiausiu metu jos bus išspręstos.“