Iš GPS palydovų gaunamus lokacijos duomenis naudoja išmanieji telefonai, automobilių navigacijos sistemos, mikroschema, kuria paženklintas jūsų šuo, ir valdomos raketos, o visus šiuos palydovus kontroliuoja JAV karinės oro pajėgos. Kinijos vyriausybei tai visiškai neparanku, todėl ji nutarė sukurti alternatyvą, kurią JAV saugumo analitikas vadina viena didžiausių šalies vykdytų kosmoso programų.

„Jie nebenori priklausyti nuo Jungtinių Valstijų GPS, – aiškina Marshallas Kaplanas, Merilendo universiteto aviacijos ir kosmoso inžinerijos departamento profesorius. – Kinai nenori būti priklausomi nuo kažko, ką mes galime išjungti“.

Navigacijos sistema „Beidou“, kuria šiuo metu naudojasi Kinija ir jos kaimynės, iki 2020 m. bus prieinama visame pasaulyje: tai dalis prezidento Xi Jinpingo strategijos, siekiant savo šalį paversti pasauline naujos kartos technologijų lydere. Jos įgyvendinimas rezonuoja visame verslo pasaulyje, nes puslaidininkių, elektrinių transporto priemonių ir lėktuvų gamintojams, norintiems vystyti verslą antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje, tenka modifikuoti savo kuriamus produktus, kad šie palaikytų ryšį ir su „Beidou“.

Taigi netrukus turėsime naują žvaigždyną: šiemet į dangų buvo paleista mažiausiai 18 palydovų. Lapkričio 19 d. Kinija paleido du „Beidou“ aparatus, ir dabar bendras jų skaičius viršija 40. Iki 2020 m. Kinija ketina paleisti dar 11 palydovų.

Projektas „Beidou“ yra vienas iš ambicingos Kinijos kampanijos, skirtos išstumti Vakarų dominavimą kosminėje erdvėje, elementų. Valstybei priklausanti bendrovė jau kuria lėktuvus, skirtus pakeisti „Airbus“ ir „Boeing“, o vietiniai startuoliai meistrauja raketas, kurios turėtų nušluostyti nosį Elono Musko „Space Exploration Technologies Corp.“ ir Jeffo Bezoso „Blue Origin“.

Kitą mėnesį Kinija planuoja paleisti Mėnulio zondą „Chang'e 4“: tai bus pirmasis erdvėlaivis, aplankęs tolimąją Mėnulio pusę. 2020 m. ketinama paleisti ir Marso zondą bei roverį.

„Tai klasikinės kosminės lenktynės“, – teigia Andrew Dempsteris, Australijos kosminės inžinerijos tyrimų centro Kanberoje direktorius.

Pagal Kinijos ekonomikos ir saugumo peržiūros komisijos 2017 m. atliktą analizę, „Beidou“ Kinija pradėjo kurti 10-ajame dešimtmetyje ir iki 2020 m. šiam projektui bus išleidusi nuo 8,98 iki 10,6 mlrd. dolerių. Tikimasi, kad ilgainiui „Beidou“ leis nustatyti lokaciją 1 metro ar dar didesniu tikslumu, pasitelkiant antžeminio aptarnavimo sistemą.

Palyginimui, GPS dažniausiai užtikrina mažiau nei 2,2 metrų tikslumą, kurį būtų galima patobulinti keliais centimetrais, pasitelkus signalų patikslinimo sistemas, teigė komisija.

„Beidou“ sistema tapo vienu didžiausių Kinijos 40 metų reformos pasiekimų“, – pareiškė Xi Jinpingas lapkričio 5 d. laiške Jungtinių Tautų komitetui.

Pagal Kinijos palydovinės navigacijos tarnybos prognozę, sistema, pavadinta kinų kalbos žodžiu, reiškiančiu Didžiuosius Grįžulo Ratus, 2020 m. atneš daugiau nei 57 mlrd. dolerių pajamų.

Pasak JAV ir Kinijos saugumo komisijos, „Beidou“ turi ir eksporto potencialą kaip dalis Kinijos „Vieno diržo ir vieno kelio“ iniciatyvos, kuria siekiama sukurti politinius ir ekonominius ryšius, finansuojant kitų šalių infrastruktūros projektus.

Elektroninių žemėlapių kūrėja „NavInfo Co“, finansuojama „Tencent Holdings Ltd.“, 2020 m. ketina pradėti masinę puslaidininkių gamybą navigacinėms sistemoms, naudojančioms „Beidou“, teigia projekto vadovas Wang Yanas.

Pekine įsikūrusi „NavInfo“, savo produkciją tiekianti „Tesla Inc.“ ir „Bayerische Motoren Werke AG“, tikisi 15 milijonų su „Beidou“ susietų lustų, skirtų autonominėms transporto priemonėms, metinės paklausos. Rugsėjį „NavInfo“ Singapūro vyriausybei pradėjo teikti „Beidou“ palaikančių žemėlapių ir padėties nustatymo paslaugas.

„Žvelgiant iš ilgalaikės strateginės perspektyvos, Kinija tiesiog privalo turėti nuosavą palydovinės navigacijos sistemą, – pabrėžia Wang Yanas. – „Beidou“ yra vienintelė galimybė.“

Bandydamos atsilaikyti prieš augančią Kinijos konkurenciją, į savo produktus „Beidou“ suderinamumą įdiegia ir užsienio bendrovės. San Diego kompanijos „Qualcomm Inc.“ – didžiausios išmaniuosiuose telefonuose naudojamų lustų gamintojos – produktai jau seniai palaiko ir „Beidou“. Šie lustų rinkiniai taip pat naudojami išmaniuosiuose laikrodžiuose ir automobiliuose.

Dauguma Pietų Korėjos mieste Suvone įsikūrusios pasaulinės pardavimų lyderės „Samsung Electronics Co“ išmaniųjų telefonų palaiko ne tik GPS, bet ir „Beidou“, nuo jos bando neatsilikti ir vietiniai konkurentai „Huawei Technologies Co“ ir „Xiaomi Corp.“ „Huawei“ – populiariausias prekės ženklas Pietų Korėjoje.

Kinija taip pat yra didžiausia automobilių rinka, ir šalies vyriausybė nori, kad visos automobilių navigacijos sistemos per dvejus metus taptų suderinamos su „Beidou“. „Volkswagen AG“ – rinkos lyderė lengvųjų automobilių segmente – jau keičia savo transporto priemonių įrangą, kad ši galėtų pasiekti kinų tinklą.

„Šiuo metu „Volkswagen Group China“ dar neprekiauja automobiliais su „Beidou“ palaikančia įranga, tačiau 2020 m. Kinijos rinkai bus pristatyta naujos kartos imfopramogų sistema, - patvirtino Vokietijos bendrovė. – Ši sistema bus pasirengusi gauti „Beidou“ informaciją.“

„Toyota Motor Corp.“ šiuo metu dar tik diskutuoja apie „Beidou“, teigia Japonijos automobilių gamintoja.

Tuo tarpu danguje reikalai vystosi sparčiau: regioninis reaktyvinis lėktuvas, sukurtas Kinijos valstybinės įmonės „Commercial Aircraft Corp.“, arba „COMAC“, pernai tapo pirmuoju „Beidou“ naudojančiu lėktuvu.

O štai avionikos sistemų gamintoja „Rockwell Collins“, „Airbus“, „Boeing“ ir „COMAC“ tiekėja, nesiūlo produktų, kurie galėtų pasiekti Kinijos palydovinį tinklą.

Tačiau tai gali pasikeisti. Ilgainiui Kinijos vyriausybė pareikalaus, kad šalyje skraidantys lėktuvai naudotųsi „Beidou“ įranga, teigia M. Kaplanas.

„Nori nenori, lėktuvuose teks įdiegti kinišką sistemą, - sako jis. – Kinai išsireikalaus, kad oro linijos naudotųsi abiem sistemomis“.