Pastarąsias aštuoniolika valandų jis darbavosi 17 metrų gylio šachtoje, vienoje iš gilių aukso kasyklų, kuriomis nusėtas sausas lygus gamtovaizdis Umguzoje, Zimbabvėje, per 372 kilometrus į pietvakarius nuo šalies sostinės, Hararės.
Nepaisant kepančios kaitros, K. Gushure‘ė šypsosi. Jis išgavo pakankamai tauriojo metalo iš tamsios šachtos, kad dar kartą galėtų pasiteisinti prieš savo žmoną ir vaiką dėl to, kad pastaruosius keturis mėnesius buvo toli nuo šeimos.
„Aš turiu pramaitinti savo šeimą“, - sakė jis.
Kasybos pramonė K. Gusuhyre‘ės ir kitų jo likimo brolių sekinančiam, sunkiai pakeliamam darbui apibūdinti vartoja eufemizmą: „amatininkų kasyba“, tarsi jie būtų aukštos kvalifikacijos anglų sidabrakaliai. Nuo šiol, įsigaliojus naujoms Londono aukso prekybos rinkos asociacijos (LBMA) direktyvoms, šiems gavėjams bus sudėtinga parduoti savo auksą teisėtai.
Štai kodėl dalis jo laimikio gali būti priskirta prie „kruvinojo aukso“ - išgauto nesilaikant saugumo ar aplinkosaugos taisyklių ir galimai siejamo su tokiais nusikaltimais kaip vaikų išnaudojimas ir nelegalios ginkluotės finansavimas. Tarptautiniai investuotojai reikalauja, kad gamintojai laikytųsi kasybos standartų.
„Nors čionykščiai šachtininkai ir nori laikytis atsakomybės standartų, dauguma jų negalės, - sakė Zimbabvės kalnakasių federacijos atstovas Dosmanas Mangisis. - Tai kilni idėja, bet mums ji gali kainuoti pernelyg brangiai“.
LBMA 2012 metais inicijuota programa „Responsible Gold Guidance“ yra privaloma LBMA akredituotoms perdirbimo įmonėms, kurios kasmet revizuojamos ir iš kurių reikalaujama pateikti viešas ataskaitas. Programos autoriai neseniai skelbė apie savo pirmąją pergalę Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur yra paplitusi praktika, kai maištininkai parduoda mineralus, kad paremtų ginkluotą sukilimą.
Kitų metų sausio 1 dieną Asociacija pristatys naują direktyvų versiją, kuri apims vadinamuosius aplinkosaugos, socialinius bei valdymo (ESG) standartus. Investuotojų apetitas ESG standartams pastaraisiais metais augo kai grybai po lietaus.
Tos pačios direktyvos galioja tiek stambių, tiek smulkių gamintojų perdirbėjams, ir taip daugelis kalnakasių-amatininkų, tiekiančių 20 proc. viso pasaulio aukso luitų, tiesiog „iškrenta iš lygties“.
„Esminis kalnakasių trūkumas yra nepakankami gręžimo, sprogdinimo darbų įgūdžiai, aplinkosaugos bei saugumo standartų neišmanymas, - sakė D. Mangisis. - Laimei, negauta pranešimų apie mirčių atvejus. Bet šie gyvybiškai svarbūs klausimai turi būti sprendžiami“.
„Naujosiomis direktyvomis siekiama paskatinti perdirbimo įmones glaudžiau bendradarbiauti su kalnakasiais, siekiant užtikrinti, kad jie kasybos darbus vykdytų atsakingai, - elektroniniame laiške rašo LBMA administracijos direktorė Ruth Crowell. Pagrindinis asociacijos tikslas yra „siekti/skatinti, kad kasmet tokie standartai būtų tobulinami, užuot taikius reikalavimus, kuriuos įvykdyti gali tik didžiausios kalnakasybos bendrovės“.
K. Gushure‘ė prisipažįsta nevilkįs jokios apsauginės aprangos, neturįs net darbui tinkamų batų. Šachtoje, kurioje jis lieja prakaitą, nėra ventiliacijos, jis neturi net ant kaktos tvirtinamo žibinto, kuris užtikrintų elementarų apšvietimą. Kai kalnakasiai baigia darbuotis prie vienos duobės, jie tiesiog iškasa kitą greta, palikdami senas šachtas atviras ir tuo keldami pavojų žmonėms ar galvijams, sakė jis.
„Aš turiu kažkaip pragyventi, - skė K. Gushure‘ė. – Auginu mažametį vaiką, tad žūtbūt turiu pasirūpinti tuo, kad ant šeimos stalo būtų maisto“.
Smulkieji kalnakasiai sudaro daugiau nei pusę Zimbabvvės aukso gamybos apimčių ir yra tokia gyvybiška svarbi ekonomikos dalis, jog vyriausybė tiesiog užmerkia akis į pažeidimus, teigia ekonomistas Jee-A van der Linde‘ė iš Keiptaune veikiančios tyrimų bendrovės „NKC African Economics“.
Pagal Zimbavės įstatymą iš gamintojų reikalaujama parduoti išgautą auksą „Fidelity Printers and Refiners“, šalies centrinio banko padaliniui. Bet „atsižvelgus į darbo vietų trūkumą ir menkas zimbabviečių galimybes naudotis oficialiais kanalais, šie kalnakasiai-amatininkai greičiausiai vis dėlto pardavinės auksą juodojoje rinkoje, - sakė J-A. van der Linde‘ė. „Fidelity“ padalinys komentuoti tokias prielaidas atsisakė.
Kalnakasiams ši programa gali turėti finansinės naudos. Pavyzdžiui, už tūkstančių kilometrų, izoliuotame kaimelyje La Landoje, Kolumbijoje, „Coodmilla“ kasybos kooperatyvo nariams mokama po aštuonis JAV dolerius už direktyvas atitinkančio aukso gramą ir šešis dolerius - už jų neatitinkančio aukso gramą, teigia kooperatyvo direktorius Danilius Riascosas.
Kartu su priemoka, „mes galime finansuoti sveikatos, mitybos bei mokymo programa, - aiškino D. Riascosas. - Štai kodėl vis daugiau mūsų kalnakasių nori dirbti su sertifikatu“. Dabar kalnakasiai turi įrenginius su kabeliais iškelti kibirus su rūda iš kasyklos, sakė D. Riascosas. Be to, operacijos metu dabar naudojamas vanduo, kuris kiek apmažina dulkes, kurios kėlė kalnakasiams didelių sunkumų ir kurios netgi išprovokavo kelis mirtimi pasibaigusius atvejus.
Iš dalies, imtis priemonių, pramonę paskatino „Dallas-based Elemetal LLC,“, vienos didžiausių JAV perdirbimo įmonių, liūdna istorija. Šių metų gegužę bendrovė buvo apkaltinta sąsajomis su neteisėta aukso gavyba iš Peru.
Investuotojai taip pat budriai stebi nelegalios prekybos atvejus Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kai toks prekybos būdas buvo naudojamas siekiant finansuoti ginklų platinimą tarp karingų grupuočių. Investuotojai nepritaria gyvsidabrio naudojimui aukso perdirbimo procese, sveikatai ir aplinkai keliamam pavojui. Pietvakarinėje Zimbabvės dalyje sausringame regione, nusėtame ištįsusių mopani medžių ir skėčius primenančių akacijų, K. Gunshure atgabena savo dienos normą perdirbėjui, kuris nenaudoja gyvsidabrio.
Kai kurie kalnakasiai nukaria ne vieną kilometrą, kad ten nukaktų. Rūda dedama į smulkintuvą, kuri, jau susmulkinta, pakraunama į vadinamąjį graviokoncentratorių arba gravitacinį separatorių. Kadangi aukso tankis yra didesnis nei aplink esančio akmens, koncentratorius atskiria auksą, kuris sveriamas ant miniatiūrinių svarstyklėlių, - mažesnių nei rankos dydžio. Kalnakasiams iškart sumokama.
Smulkieji kalnakasiai, kaip kad tie iš Zimbabvės, kuriems pirmiausia rūpi, kaip pragyventi, vis dėlto gali pasiekti, kad jų darbas būtų saugesnis ir draugiškesnis aplinkai, teigia J-A. van der Linde‘ė. Vyriausybės parama, patobulinti kasybos metodai ir geresnis informuotumas aplinkos apsaugos klausimais „sustiprins kalnakasių norą, pasiryžimą ir gebėjimą laikytis standartų“, sakė jis.
