Arminas Capaulis, prieš isteblišmentą protestuojantis fermeris, siūlo teikti valstybines subsidijas galvijų savininkams, kurie nenupjauna ragų savo karvėms ir ožkoms, teigdamas, kad ši praktika gyvūnams skausminga. Sekmadienio balsavimas yra naujausia iš daugybės populiarių iniciatyvų – nuo kariuomenės panaikinimo iki šešių savaičių atostogų kiekvienam šalies gyventojui – suteikiančių šveicarams galimybę išreikšti savo nusivylimą politiniu elitu.

Šiais laikais, kai populistai politikai nuo Jungtinių Valstijų iki Vengrijos išnaudoja neigiamą žmonių požiūrį į globalizaciją savo naudai, Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistema šaliai pasitarnauja kaip apsauginis vožtuvas. Plebiscitai leidžia populistų jėgoms laisviau pasireikšti - tarp sėkmingų pastarojo dešimtmečio iniciatyvų buvo ir minaretų draudimas, – tačiau taip pat palengvina jų integravimą į šalies politinę santvarką.

„Aišku, tai gali pasirodyti keistoka, atsižvelgiant į rimtas problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria pasaulis, – teigia Andreasas Ladneris, Lozanos universiteto viešojo administravimo profesorius. – Pas mus vyksta tokios diskusijos, kokių nerasite niekur kitur. Kai turime būdą nuleisti garą, žmonės gali iškelti į viešumą dalykus, kuriuos sistema užmiršo ar užgniaužė.“

Visuomenės iniciatyvos Šveicarijoje vyksta nuo 1891 m., tačiau jų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai išaugo.

Remiantis lapkričio 14 dienos nacionalinio transliuotojo SRG apklausos duomenimis, „Raguotų karvių“ iniciatyvą palaiko 49 procentai balsuotojų, o 46 procentai pasisako prieš. Iniciatyvos oponentai, įskaitant vyriausybę, teigia, kad raguotos karvės ir ožkos kelia pavojų sveikatai ir saugumui. Dauguma Šveicarijos karvių gyvena su nupjautais ragais.

Nors šveicarų rinkėjai į mįslingas iniciatyvas paprastai žiūri iš pragmatinės pusės, egzistuoja pavojus, kad bus pasitelktos potencialiai žalingos priemonės.

2014 m. prieš imigraciją pasisakanti Šveicarijos liaudies partija, savo kampanijose ne kartą išnaudojusi tiesioginę demokratiją, sėkmingai parėmė balsavimą dėl imigracijos apribojimo Europos Sąjungoje. Kilus grėsmei maždaug 120 sutarčių, kuriomis grindžiami Šveicarijos santykiai su ES, įstatymų leidėjai Berne sutiko susilaikyti nuo plebiscito rezultatų įgyvendinimo.

Dar vienas sekmadienį vyksiantis balsavimas, kuriuo siūloma Šveicarijos konstitucijai suteikti viršenybę prieš tarptautinę teisę, rizikuoja sustiprinti nacionalistinę įtampą ir apsunkinti naujų ekonominių santykių su ES kūrimą.

Šveicarijos, kaip stabilumo ir gerovės šalies, reputacija reiškia, kad jos tiesioginės demokratijos sistema sulaukia užsienio dėmesio ir šiokio tokio netradicinių idėjų leistinumo. Birželį šalies suverenių pinigų iniciatyva atkreipė visuomenės dėmesį į planą atsisakyti frakcinio rezervo bankininkystės, kuri yra pasaulinės finansų sistemos pagrindas.

„Jie palaiko radikalesnes idėjas ir iš tiesų padeda skleisti informaciją“, - teigia Fran Boait iš „Positive Money“, kurie siekia Šveicarijos atmestą suverenių pinigų sistemą pritaikyti Jungtinėje Karalystėje. Šveicarijos vyriausybės ir centrinio banko įsitraukimas taip pat padeda „kalbėtis užtikrintai“, pridūrė ji.