Visame pasaulyje pašto tarnyboms tenka pripažinti faktą, kad žmonės šiais laikais gana retai siunčia laiškus. Bet Indonezijoje internetinės prekybos pakilimas, kuris turėtų palaikyti pašto tarnybą, iš tiesų tik kenkia, nes reguliuotojai nustatė itin žemas siuntinių pristatymo kainas, teigia Gilarsis Wahyu Setijono‘as, buvęs „Merrill Lynch“ investicinės bankininkystės specialistas, tapęs pašto tarnybos prezidentu 2015 metais.

Foto: Bendrovės archyvas

„Tarifai yra žemesni už mūsų komercines sąnaudas, - sakė G. W. Setijono‘as per neseniai duotą interviu Džakartoje. – Daugybę kartų kreipiausi su prašymu sureguliuoti šį klausimą“.

Dėl itin plačios Indonezijos geografijos prekyba internetu vartotojams atrodo lyg Dievo siųsta dovana, bet ji kelia didelių sunkumų tiems, kurie pristato siuntinius, dažnai per vandenį ir kalnus. Pasaulinės konsultacinės įmonės „McKinsey & Company“ prognozėmis, iki 2022 metų šalies elektroninės prekybos rinkos vertė turėtų išaugti iki 65 mlrd. JAV dolerių, kai tuo tarpu pernai šis rodiklis siekė 8 mlrd. dolerių. O šalies pašto tarnybai teks sunkiausias krūvis: kasdien pristatyti 4,4 mln. internetu užsakytų siuntinių, - šešis kartus daugiau nei ji pristato šiandien.

Jungtinėse Valstijose prezidentas Donaldas Trumpas atakuoja „Amazon.com“ dėl jos požiūrio į pašto tarnybą, esą interneto mažmenininkė pašto tarnybą „laikanti už pasiuntinuką“ ir „mokanti už pristatymą mažiau nei turėtų“. Bet iš tikrųjų siuntinių pristatymo verslas yra kaip prošvaistė pašto tarnybai. Jos nuostoliai, - vien antrąjį šių metų ketvirtį jie sudarė 656 mln. JAV dolerių, - kyla dėl mažėjančių siunčiamų laiškų apimčių ir didesnių išlaidų sveikatos bei pensijų išmokoms.

Indonezijos pašto tarnybos, valstybinės „PT Pos Indonesia“, finansinė padėtis šiuo metu nėra bloga, bet G. W. Setijono‘as teigia, kad siuntinių pristatymo sunkumai blogins situaciją sulig kiekvienu ketvirčiu. Pelnas praėjusiais metais jau sumažėjo 18 procentų.

Norint sustiprinti 272 metus skaičiuojančios pašto tarnybos pozicijas, anot G. W. Setijono‘o, būtina restruktūrizuoti sistemą. Šalies pašto tarnybos prezidentas siekia atskirti logistikos padalinį, sukurti naują verslą skaitmeniniams mokėjimams administruoti, taip pat planuoja pirmąjį per visą įmonės istoriją obligacijų išpardavimą.

Tačiau vieno dalyko niekas nepajėgs pakeisti – Indonezijos geografijos. Šalis turi tiek daug salų, jog vyriausybė pernai pradėjo oficialų jų surašymą. Naujausiais paskaičiavimais, salyną sudaro daugiau nei 18 000 salų, išplitusių itin plačia trajektorija. Dėl šios priežasties, - kaip ir dėl prastų kelių bei tiltų būklės, laivyba ir kitos logistikos priemonės sunaudoja 23 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo vyriausybės duomenys. Tai lemia ir tą faktą, jog daugiau nei pusė iš 4800 pašto tarnybos skyrių yra komerciniu požiūriu negyvybingose vietovėse, sako G. W. Setijono‘as.

Įsivaizduokite, kai reikia dviejų kilogramų siuntinį nugabenti iš tankiai apgyventos Džakartos į Varopeną, mažai gyventojų turinčią teritoriją, esančią per 3300 kilometrų nuo izoliuotų Papua krantų, kur keliai vingiuoja per miškais apaugusius kalnus ir yra dažnai nepravažiuojami lietingo sezono laikotarpiu. Vyriausybė nustatė maždaug 268 000 rupijų (16 JAV dolerių) pašto paslaugos tarifą. Už tą patį pristatymą privati skubaus pašto ir logistikos paslaugų teikėja „JNE Express“ ima 430 000 rupijų.

Toks didelis skirtumas kelia galvos skausmą G. W. Setijono‘ui jau trejus metus, nuo pat tada, kai jis pradėjo eiti pašto tarnybos prezidento pareigas. Jis siekia, kad tarifus nustatytų rinka, o ne ryšių ministerija, kuri tarifų nedidino net nuo 2009 metų, - net jeigu šalies ekonomika pagerino savo metinio augimo rodiklį iki maždaug 5,5 procento.

„Tokie tarifai toli gražu nėra pakankami, - sakė G. W. Setijono‘as. – Esame įsipareigoję teikti paslaugas negyvybingose vietovėse. Nesvarbu, ar tai būtų viršukalnės ar atokios salos, turime teikti paslaugas ten, kur gyvena mūsų šalies piliečiai“.

Foto: Bendrovės archyvas

Ryšių ministerijos vadovas Rudiantara (kaip dauguma indoneziečių, jis vadinamas vienu vardu) tokiai nuomonei pritaria, bet tvirtina, jog tarifai negali būti keičiami, kol nuodugniai neįvertintos pašto tarnybos išlaidos, o tai gali užtrukti.

„Mes galime tik kiek pakoreguoti tarifus, - kalbėjo jis duodamas interviu. - Toks sprendimas turi būti mūsų logistikos strategijos dalimi“.

Kalbant iš esmės, tarifai yra fiksuoti tik vertinant asmeninio kurjerio paslaugas. Taip siekiama užtikrinti, kad eiliniai žmonės galėtų sau leisti siųsti siuntinius šeimai bei draugams. Tačiau interneto komersantai dažnai pasinaudoja šia vyriausybės dosnia dovana.

37-erių metų moteris Berliana iš Vakarų Javos, parduodanti drabužius per „Facebook“ ir „Instagram“, su tuo sutinka. Šiame versle dirbanti ketverius ar penkerius metus, moteris sako, kad kai tik įmanoma, ji siunčianti savo prekes per pašto tarnybas, naudodamasi fiziniams asmenims nustatytais tarifais. „Smulkūs paštai daug neklausinėja“, - sako ji.

G. W. Setijono‘ui dilema išlieka.

„Kuo labiau tobuliname savo veiklą, tuo labiau didėja apimtys, - sako jis. – Kuo didesnės apimtys, tuo labiau man širdis krauju srūva“.