Praėjus mėnesiui po vyriausybės kritiko Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi‘io nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule bankininkai teigia, kad verslo operacijų su nafta turtinga karalyste nauda nusveria rizikas.
Nors žurnalisto Khashoggi‘io nužudymo istorija pakenkė 33-jų metų Saudo Arabijos kronprinco Mohammedo bin Salmano įvaizdžiui, ant kortos tiesiog pastatyti pernelyg dideli pinigai.
JAV banko „JPMorgan Chase & Co.“ vadovas Jamie‘is Dimonas teigia, kad jo sprendimas nedalyvauti pompastiškoje investicijų konferencijoje iškart po žurnalisto nužudymo, nieko nepakeitė. Verslo ryšių su Saudo Arabija palaikymas “nėra dalykas, kurio gėdyčiausi“, - kalbėjo praėjusį ketvirtadienį Niujorke vykusioje konferencijoje JAV korporacijos „BlackRock Inc.“ vadovas Larry‘is Finkas. Jis kalbėjo praėjus dienai po to, kai Turkijos vyriausiasis prokuroras patvirtino, kad J. Khashoggi pagal iš anksto parengtą nužudymo planą buvo pasmaugtas iškart, kai spalio 2 dieną atėjo į konsulatą, ir kad jo kūnas tuomet buvo sukapotas ir sunaikintas.
Finansiniai padariniai greičiausiai pasireikš kiek didesne skolinimosi kaina, po to, kai kronprincas tapo savotiška padariniais nenuspėjama figūra bankininkams, pasamdytiems finansuoti jo ambicijas.
Saudo Arabijoje politikos rizikos retai figūruodavo vertinant situaciją. Iki šiol „karalystėje beveik nebuvo tokio dalyko kaip politinis rizikos įvertinimas, - sakė Eurazijos grupės Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos padalinio vadovas Ayhamas Kamalis. - Naujausi įvykiai pakoregavo investuotojų požiūrį“.
Keli baziniai punktai atspindi daugiausia nepatogumą. „Saudi ramco“, valstybinė naftos bendrovė, pirmąjį 2017 metų pusmetį uždirbo 33,8 mlrd. dolerių pelno ir faktiškai neturėjo skolų. Kronprinco įsigijimai pastaraisiais metais įspūdingi: pilis Prancūzijoje už 300 mln. JAV dolerių, jachta už 500 mln. dolerių ir Leonardo da Vinci paveikslas už 450 mln. JAV dolerių, skelbia laikraštis „The New York Times“. Netgi per patį Khashoggi‘io krizės įkarštį Saudo Arabijos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas pakilo apie 50 bazinių punktų; dabar jis sudaro apie 4,4 proc., palyginti su šių metų vidurkiu (apie 4,2 procento).
Išlaidos laukia ateinančiais mėnesiais, kai prasidės derybos dėl 50 mlrd. JAV dolerių kreditų paketo bendrovei „Aramco“ perkant didžiausios šalyje chemikalų kontrolinį akcijų paketą.
Brangesnė paskola milžinei finansuoti ryškiai kontrastuoja pastarųjų dvejų metų situacijai. Saudo Arabija pritraukia bankininkų lėšas, laiką ir dėmesį, mažai paisydama į politines rizikas – net po to, kai kronprincas nusprendė izoliuoti kaimyninį Katarą, o praėjusių metų lapkritį pradėjęs antikorupcinį valymą, 492 kambarius turinčiame „Ritz-Carlton‘e“ įkalino daugybę savo giminaičių ir kitų su korupcija galimai susijusių asmenų – įtakingų verslininkų, ministrų, princų.
Trys bankininkai, kurie šiuo metu turi verslo sandorių su Saudo Arabija ir kurie dalyvavo spalį vykusiame forume, sakė, kad negali būti nė kalbos apie pasitraukimą iš šalies rinkos. Tuo tarpu aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnai, prašę jų neįvardinti, užsiminė esą nusiteikę, kad finansavimo kaina augs.
Saudo Arabijos finansų ministerijos ir „Saudo Aramco“ atstovai spaudai atsisakė komentuoti.
Nors Saudo Arabijos rinkos stabilizavosi, Khashoggis nužudymas prigesino Saudo Arabijos bei jos šalininkų pasakojamą istoriją – apie šalies modernizacijos kampaniją. 2016 metais šalies kronprincas atskleidė planus diversifikuoti nuo naftos priklausomą šalies ekonomiką. Į ateities didmiestį Neomą šiaurės vakarinėje Saudo Arabijos Karalystės dalyje, M.bin Salmano puoselėjamą projektą, numatyta investuoti daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių (404,2 mlrd. eurų). Per pernai pirmą kartą vykusį metinį investicinį forumą „Future Investment Initiative: į sceną drauge su juo žengė „Blackstone Group“ vadovas Stephenas Schwarzmanas ir korporacijos „SoftBank Group Corp.“ steigėjas Masayoshis Sona, abu jie nešykštėjo jaunajam valdovui pagyrų ir galiausiai sulaukė iš karalystės 65 mlrd. dolerių bendrų investicijų. Nei vienas iš minėtų vadovų šių metų forume nedalyvavo.
Bankininkai, kurie tame forume dalyvavo, akivaizdžiai vengė kreiptis į kronprincą vardu net privačiuose pokalbiuose. Bet jie daugiau laikėsi tos pačios strategijos: vildamiesi, kad pasaulio dėmesys greit prislops, jie toliau puoselėjo santykius su Rijadu.
Vien šiais metais Saudo Arabijos vyriausybė ir jos valstybinis turto valdymo fondas „Public Investment Fund“ (PIF) pasiskolino iš viso 27 mlrd. dolerių iš bankų, įskaitant „JPMorgan“, „HSBC Holdings Plc.“, „Morgan Stanley“ ir „Citigroup Inc.“ Sandoriai buvo įvertinti 75 baziniais punktais virš Londono siūlomos tarpbankinės palūkanų normos (LIBOR), kai 2016
Metasi šis rodiklis siekė 103 bazinius punktus.
Vašingtono ir Jeruzalės lyderiai, kurie pritaria Saudo Arabijos antipatijai Iranui, pasiuntė signalą, jog jie yra pasiruošę ignoruoti nusikaltimą, kurį, pasak Rijado vyriausybės, įvykdė „įgaliojimus viršiję asmenys“.
„Tai, kas nutiko Stambulo konsulate, siaubinga, - žurnalistams sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. -Tuo pat metu labai svarbu, vardan pasaulio stabilumo, vardan regiono ir pasaulio, kad Saudo Arabija išliktų stabili“.
Politika nėra vienintelė rakštis Vakarų bankininkams Karalystėje. Nemaža jų dalis pastaruosius dvejus metus ragino Saudo Arabiją įgyvendinti žadėtą didžiausios pasaulyje naftos bendrovės pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO), tai būtų didžiausias kada nors vykęs viešas akcijų platinimas. Dabar, kai IPO atidėtas, „Saudi Aramco“ ruošiasi įsigyti 70 proc. korporacijos „Saudi Basic Industries Corp.“ („Sabic“) akcijų už maždaug 70 mlrd. JAV dolerių. Ji ketina šį sandorį finansuoti iš paskolų ir obligacijų pardavimo.
„Tai akivaizdžiai padidina rizikos priemoką, kurios reikalaujame iš karalystės, - sakė Ciūriche įsikūrusios „Swiss Life“ portfelio valdytojas Rishabhas Tiwaris. – [ „Aramco-Sabic“] sandoris bus akivaizdžiai sunkiau pasiekiamas nei prieš kelis mėnesius; bus sunkiau įgyvendinti sandorį tokiomis pačiomis kainomis“.
Saudo Arabijoje vykdant obligacijų sandorius, politika retai kada figūravo, iki šiol dažniausiai lemdavo naftos kaina. 2016 metais, kai šalis pirmą kartą žengė į obligacijų rinkas, naftos kaina nesiekė 50 dolerių už barelį. O biudžeto deficitas viršijo 80 mlrd. dolerių. Naftos kaina dabar viršija 65 dolerius už barelį, o deficitas traukiasi.
„Jeigu gilinsitės į Saudo Arabijos obligacijų pirkimo ar pardavimo priežastis, pirmas ir lemiamas veiksnys čia būtų naftos kaina, - sakė Londone veikiančio „GAM Ltd.“ fondo valdytojas Paulas McNamara. - Negalėčiau pasakyti, kad Khashoggi‘io veiksnys veikia Saudo Arabijos obligacijų prekybą. Viena akivaizdu: naftos kaina čia svarbiau nei kas kitas“.
Bankininkai pabrėžia, kad Saudo Arabijos ekonomikos rodikliai nepasikeitė. Ir jie nepraranda optimizmo ir tikisi, kad verslas regione grįš į įprastą lygį, jau kitais metais, iki tol kai bus pradėtas lėšų rinkimas „Aramco-Sabic“ sandoriui.
„Ekonomikos patrauklumas platesne prasme bei pereinamojo laikotarpio planas nukentėjo, - sakė Eurazijos grupės Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos padalinio vadovas A. Kamalis. – Vis dėlto galiausiai dalis Vakarų verslovių atnaujins savo įprastą veiklą karalystėje, ir Volstritas toliau belsis į Rijado duris kurdamas verslo planus“.
