Naftos perdirbimo gamyklos visame pasaulyje sukandusios dantis ruošiasi šiai amžiaus pertvarkai, skirtai sumažinti laivų keliamą taršą. Kol gamyklos Europoje ir JAV Meksikos įlankoje deda visas pastangas ateityje tiekti švaresnį kurą, Rusijos bendrovės nedaro nieko.

„Panašu, kad Rusijos naftos segmentas galiausiai patirs didžiulių finansinių nuostolių“, – teigia „IHS Markit Ltd.“ vyriausiasis tyrimų analitikas Aleksandras Ščerbakovas. Pasak jo, „jokių šansų, kad jie bus 100 procentų pasirengę“, kai įsigalios naujosios taisyklės, taigi sieros junginiais užterštą kurą Rusijai teks išparduoti su vis didesne nuolaida.

Pasak „Wood & Co. Financial Services AS“, investicinio banko, orientuoto į kylančias Europos rinkas, 2020 metais šios prarastos pajamos gali siekti 3,5 mlrd. dolerių. Pagal „Bloomberg“ apskaičiavimus, paremtus Rusijos muitinės duomenimis, tai būtų daugiau nei trečdalis maždaug 9 mlrd. dolerių įplaukų, kurias praėjusiais metais rusų tiekėjai gavo iš naftos eksporto.

Tarptautinės jūrų organizacijos parengtos taisyklės, plačiau žinomos kaip „IMO 2020“, reikalauja, kad laivai naudotų mažai sieros turintį kurą arba įsirengtų skruberius, kurie pašalina teršalus iš išmetamųjų dujų. Taisyklės apriboja sieros kiekį iki 0,5 proc.: palyginimui, šiuo metu daugumoje pasaulio regionų šis rodiklis siekia 3,5 proc. Tai bloga žinia Rusijos naftos didmenininkams, kurie tiekia ir perdirba didelio sieringumo „Urals“ žaliavą.

Nors šalis planuoja atnaujinti nuo sovietmečio laikų išlikusias perdirbimo gamyklas, tautos dėmesys šiuo metu sutelktas benzino ir dyzelino gamybai bei kokybei gerinti. Rugsėjo pabaigoje Rusijos energetikos ministerijos duomenimis nebuvo pagaminta nė kiek „IMO 2020“ reikalavimus atitinkančio kuro. Daugiau nei dviejuose trečdaliuose produkcijos buvo nustatytas 2,5 proc. ir didesnis sieros priemaišų kiekis.

Pasak „Wood & Co“ analitiko Ildaro Davlečino, „jeigu Rusijos naftos perdirbėjai išlaikys dabartinę produkcijos struktūrą ir neįgis papildomos paklausos vidaus rinkoje“, jie praras pardavimus.

Europos naftos prekybos ir laivybos centre Roterdame 2019 m. gruodžio naftos tiekimo sutartys yra parduodamos 19,40 doleriais už barelį pigiau nei „Brentnafta. Tai daugiau nei tris kartus didesnė nuolaida, lyginant su 2018 m. lapkričio kainomis.

„IHS Markit“ atstovas A. Ščerbakovas teigia, kad šalies įmonės nepajėgs ženkliai sumažinti kuro su sieros priemaišomis gamybos, laiku paklusdamos naujiems standartams. Pasak jo, bendrovėms „Rosneft“ ir „Surgutneftegas“ priklausančiose gamyklose iki 2020 m. sumontuoti naftą valančių įrenginių tikriausiai nepavyks.

Energetikos ministerija atsisakė komentuoti valstybės planus „IMO 2020“ atžvilgiu. „Surgutneftegas“ situacijos taip pat nekomentavo, o „Rosneft“ apskritai neatsakė į rašytines „Bloomberg“ užklausas.

„Surgutneftegas“ Kirišų naftos perdirbimo gamykla savo interneto svetainėje teigia planuojanti ir toliau vykdyti priemaišų valymo įrenginių atnaujinimus, tik nenurodo galutinės datos. Savo ruožtu „Rosneft“ 2017 metų ataskaitoje tvirtina, kad atnaujinimus Tuapsės, Novokuibyševsko, Achinsko ir Komsomolsko naftos perdirbimo gamyklose laiko savo 2018–2020 m. prioritetu.

Tiesą sakant, Rusijos naftos perdirbėjai turi ir kitų galimybių savo apytiksliai 50 milijonų tonų per metus pagaminamo didelio sieringumo naftos panaudojimui, tačiau nė viena iš jų visiškai nekompensuotų laivybos rinkoje prarastų pajamų.

„Kad ir kaip susiklostytų situacija, Rusijos naftos perdirbimo gamyklų laukia didelis komercinis spaudimas“, – teigia Raminas Lakanis, konsultacijų įmonės „Muse, Stancil & Co“ analitikas.

Foto: Bloomberg

Štai kelios alternatyvios didelio sieringumo kuro panaudojimo galimybės:

Tęsti eksportą

Kitų šalių įrenginiai galėtų perdirbti Rusijos didelio sieringumo kurą į tinkamus naudoti degalus, teigia R. Lakanis. Labiausiai tikėtina vieta tam būtų Šiaurės Amerika, ypač Meksikos įlanka ir naftos perdirbimo gamyklos netoli Antverpeno bei Roterdamo. Tačiau iš rusų būtų tikimasi didelės nuolaidos, patikslina A. Ščerbakovas. Taip pat kyla pavojus, kad JAV gali taikyti sankcijas Rusijos naftos importui.

Maišyti su dyzeliu

Techniškai įmanoma pagaminti mažesnio sieringumo naftą, sumaišius ją su dyzeliu, tačiau ekonominiu požiūriu – nelabai verta. „Reikėtų vienos dalies didelio sieringumo naftos ir septynių ar aštuonių dalių dyzelio“, – pelningiau būtų pardavinėti tiesiog dyzelinį kurą, teigia A. Ščerbakovas.

Gaminti elektrą

Vidaus jėgainės gali sudeginti daugiau sieros turinčios naftos, bet ne kažin kiek. Maždaug 70 proc. Rusijos iškastinio kuro deginimo gamyklų naudoja gamtines dujas, ir tik 1 proc., arba maždaug 3 milijonai tonų per metus, gaunama iš naftos. Didelio masto pokyčiai „nebūtų nei lengvai įgyvendinami, nei plačiai paplitę“, – pastebi R. Lakanis.

Tiesti kelius

Prezidentas Vladimiras Putinas per artimiausius šešerius metus įsipareigojo skirti dvigubai daugiau lėšų seniai apleistiems Rusijos keliams. Tai galėtų praplėsti kelių tiesimui tinkamo bitumo, gaminamo iš didelio sieringumo naftos, rinką. „Bendra bitumo rinka Rusijoje – 6 milijonai tonų per metus, ir netgi jai padvigubėjus nebūtų įmanoma atsikratyti tokio didelio kiekio siera užterštos naftos“, – teigia A. Ščerbakovas.

Foto: Bloomberg