Federalinė apeliacijų komisija San Franciske antradienį atmetė sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nutraukti bylą praėjusiais metais, nes užsienio ieškovams nepavyko įrodyti, kad JAV veiksmai susiję su įtariama vergija. Apeliacinis teismas atsižvelgė į tvirtinimus, esą darbuotojai, dirbantys bendrovių JAV biuruose, pritarė nekontraktinėms asmeninių lėšų išmokoms ūkininkams, siekiant užtikrinti žemas kainas, kokios būtų įmanomos naudojant vergišką darbą.
Ieškovai, kurie pateikė ieškinį prieš dešimt metų, siekia, kad kakavą perkančios bendrovės būtų atsakingos už netinkamą, išnaudotojišką elgesį su jais plantacijose kaimyniniame Dramblio Kaulo Krante, didžiausioje žaliavinės prekės augintojoje. „Nestle“ ir „Cargill“ tariamai užmerkė akis į tokią praktiką, siekdamos pasipelnyti iš žemesnių kainų, kurios tapo įmanomos naudojus priverstinį darbą.
Bendrovės „gerai žinojo“, kad vaikų priverstinis darbas buvo paplitęs Dramblio Kaulo Krante, ir jos turėjo ekonominės įtakos, kuri leido joms kontroliuoti kakavos gamybą šalyje, nurodė teismas. Teisėjai pareiškė, kad išnagrinėjus bylą, vergovę patyrusių asmenų „svarūs pareiškimai“ pasirodė įtikinami; teismas nepriėmė sprendimo iš esmės.
Po teisėjų pareiškimo Šveicarijoje, Vevėje, įsikūrusios „Nestle“ bendrovės Jungtinių Valstijų padalinys pareiškė, kad priverstinis vaikų darbas yra nepriimtinas ir kad jam nėra vietos bendrovės tiekimo tinkle.
„Mes vadovaujamės aiškia tokių reiškinių netoleruojančia politika ir kartu su kitais akcininkais stengiamės įveikti šią pasaulinę socialinę problemą“, – savo pareiškime teigė JAV padalinys.
Tuo tarpu Mineapolyje įsikūrusi „Cargill“ savo pareiškime teigė, kad tokie kaltinimai nepagrįsti, ir užsiminė svarstanti galimybę pateikti apeliaciją.
„Mes neleisime, kad tokie teismo procesai sulaikytų mus nuo kasdienių pastangų ginti žmogaus teises, prisiimant tvirtą įsipareigojimą darbo vietoje ir verslo aplinkoje elgtis su žmonėmis su deramu orumu ir pagarba“, – teigė bendrovė „Cargill“ savo pareiškime.
Apeliacinis teismas, be kitų tariamų nusižengimų, išnagrinėjo bendrovių asmenines išmokas ūkiams, kuriuos tikrino JAV veikiančių biurų darbuotojai. Tokiomis išmokomis, kaip įtariama, buvo siekiama užtikrinti, kad bendrovės ir toliau gautų kakavos „tokia kaina, kuri nebūtų įmanoma be vaikų vergiško darbo“, – teigė komisija.
„Asmeninių lėšų skyrimas siekiant komercinės naudos – tai niekas kita kaip „pakišos“, – nurodo apeliacinis teismas.
Teismo nutarime ieškovai pristatomi kaip vaikystėje vergovės sąlygomis dirbę asmenys, priversti dirbti kakavos plantacijose keturiolika valandų per dieną be jokio atlyginimo.
