Pavyzdžiui, kai tarptautinė bendrovė „Uber“ pritraukė 3,5 mlrd. JAV dolerių investiciją iš Saudo Arabijos valstybinio investicinio fondo, bendrovė tvirtino, esą jos paslaugos siūlo naujas transportavimo galimybes moterims karalystėje (kurioms tuo metu dar nebuvo suteikta teisė vairuoti) ir saugų būdą joms nukakti į darbą.
Dabar tokio pobūdžio pagrindimai bliūkšta, masiškai. Naujasis smūgis buvo suduotas po pranešimų apie žurnalisto Jamalo Khashoggi dingimą ir įtariamą Saudo Arabijos vyriausybės organizuotą jo nužudymą. Technologijų bendruomenė ne tik meiliai bičiuliavosi su sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano vyriausybe, bet darė tai su jai būdingu įsitikinimu, esą jos poveikis būtų „gėrio jėga“.
„Uber“ užmezgė nedrąsų ryšį tarp technologijų sektoriaus ir Saudo Arabijos 2016 metais. Tada ėmė kurtis startuoliai, tokie kaip „WeWork Cos.“ ir „Slack Technologies Inc.“, kurie, pasinaudodami milžinišku šalies kapitalu iš naftos, visokeriopai tikino, esą jie padeda princui Mohammedui siekti jo deklaruojamo tikslo – išvaduoti karalystę nuo jos priklausomybės nuo iškastinio kuro.
Yra gal tik maža saujelė startuolių, kurių neveikia Saudo Arabijos įtaka. Saudo Arabijos valstybinis investicinis fondas, kuriam pirmininkauja kronprincas, yra svarbiausias grupės „SoftBank Group“ „Vision“ fondo rėmėjas ir rengiasi investuoti dar 45 mlrd. JAV dolerių į Masayoshi‘io Son‘o antrą stambaus kapitalo technologijų fondą, kaip buvo skelbta spalio pradžioje. Dabar, dingus žurnalistui J. Khashoggi‘ui, technologijų sektoriaus šviesuliai, visuomenės veikėjai ir žiniasklaidos organizacijos (įskaitant ir „Bloomberg LP“) skuba atsisakyti dalyvauti konferencijoje „Saudi
Future Investment Initiative“, kuri numatoma Rijade spalį. Eilė garsių verslovių atšaukė planus dalyvauti ateinančią savaitę Rijade vyksiančioje didelėje konferencijoje investicijų klausimais.
Didžiųjų technologijų sektorius turėjo pagrįstų priežasčių save įtikinti, kad jis gali įpūsti Saudo Arabijai daugiau žmoniškumo. Tačiau įtarimas žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas sugriovė tokią logiką. Panašus mąstymas dabar grįžta ir Kinijoje, kur „Google“ slapta ruošiasi per nauja paleisti savo paieškos sistemą. Kaip informavo naujienų portalas „The Intercept“, dabar įmonė dirba ties projektu kodiniu pavadinimu „Dragonfly“; teigiama, kad paieškos variklis veikia kaip filtras, išfiltruojantis politiškai jautrius paieškos rezultatus ir susiejantis vartotojo aktyvumą su jų mobiliaisiais telefonais, taip leisdamas Kinijos vyriausybei juos kontroliuoti.
„Google“ savo paieškos variklį Kinijoje dėl cenzūros ir programišių atakų išjungė 2010 metų pradžioje.
Kodėl „Google“ grįžta į Kiniją?
„Mes kalbame apie dar vieną milijardą vartotojų“, – savo darbuotojams sakė „Google“ paieškos sistemos vadovas Benas Gomesas, remiantis nutekintu liepą vykusio pokalbio įrašu. Nepaisant didėjančios interneto cenzūros ir spaudimo Kinijoje, valdant prezidentui Xi Jinpingui, informacinių technologijų milžinės „Google“ vykdomasis direktorius Sundaras Pichai, kaip teigiama, yra pareiškęs savo darbuotojams per visuotinį susirinkimą: „Aš nuoširdžiai tikiu, kad mes darome teigiamą poveikį, kai aktyviai veikiame viso pasaulio mastu, ir aš nematau jokios priežasties, kodėl Kinijoje turėtų būti kitaip“.
Donaldo Trumpo amžiuje, kai aukščiausioji valdžia vis aktyviau reiškiasi beribėse technologijų platformose ir autoritarizmas stiprėja visame pasaulyje, lengva būti ciniškam postringaujant apie tokio pobūdžio abejotinus kompromisus. Tačiau galime įžiūrėti vilties prošvaistę. Netikėta atsvara technologijų bendrovių vadovų moraliniam manevringumui tampa atgytas dorovingas jų darbuotojų skaidrumas.
Pavyzdžiui, „Google“ darbuotojai primygtinai reikalavo, kad bendrovė neatnaujintų savo „Maven AI“ sutarties su gynybos departamentu, o keletas daug metų įmonėje išdirbusių inžinierių atsistatydino dėl „Dragonfly“ projekto.
Praėjusią savaitę bendrovė, iš dalies dėl daromo spaudimo, vis dėlto nusprendė pasitraukti iš 10 mlrd. dolerių vertės Pentagono sutarties („Bendra įmonių gynybos infrastruktūra“, JEDI), nes „nėra galimybės užtikrinti, kad ji atitiks mūsų AI principus“, savo pareiškime teigia bendrovė.
Jeigu bus įrodyta, kad Saudo Arabijos vyriausybė iš tiesų įpainiota į žurnalisto Jamalo Khashoggi žmogžudystę, reikia manyti, kad „Uber“, „Slack“ ir kitos „Soft-bank“ finansuojamos bendrovės turės apie tai savo nuomonę.
