Kyla spekuliacijų dėl to, ar Saudo Arabija nesumanys nutraukti dešimtmečius trukusio susitarimo ir nepanaudos naftos kaip politinio ginklo. Karalystė pareiškė ketinimą priešintis bet kokioms baudžiamosioms priemonėms, įvestoms po valstybės kritiko Jamalo Khashoggi'o dingimo.

Pareiškimą sekė JAV prezidento Donaldo Trumpo komentaras, esą jis gali imtis veiksmų prieš didžiausią naftos eksportuotoją pasaulyje.

Nors Saudo Arabijai pažadėjus imtis atsakomųjų veiksmų ir pareiškus, kad ji vaidina „įtakingą ir gyvybiškai svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje“, naftos kainos išaugo beveik 2 proc., kol kas anaiptol nėra aišku, ar ji ketina panaudoti energiją kaip ginklą. Karalystės įspėjime sekmadienį nebuvo aiškios nuorodos į naftą. Neseniai įvykęs diplomatinis kivirčas su Kanada taip pat nesutrukdė tiekti žaliavos šiai Šiaurės Amerikos šaliai, nors daugumą kitų ekonominių ryšių Rijadas nutraukė.

Jeigu karalystė vis dėlto nuspręstų panaudoti naftą kaip amuniciją – kaip tai padarė 1973–74 metais, paskelbusi naftos embargą karo tarp Izraelio ir arabų kraštų koalicijos metu – toks žingsnis galėtų turėti rimtų pasekmių pasaulinėms finansų rinkoms ir ekonomikoms. Nors JAV žaliavos produkcija konkuruoja su Saudo Arabija, Amerika jos eksportuoja kur kas mažiau. Karalystė taip pat yra pagrindinis Persijos įlankos naftos perdirbimo įmonių ir stambiausių Azijos pirkėjų tiekėjas.

Jeigu Saudo Arabija nuspręstų keršyti pasitelkusi naftą, tai privestų prie „katastrofos Azijoje“, pareiškė Singapūre įsikūrusios „OANDA Asia Pacific“ analitikas Stephenas Innesas. „Šitoks žingsnis taip destabilizuotų pasaulines rinkas, kad dabartinė prekybos įtampa tarp JAV ir Kinijos atrodytų kaip stalo žaidimas.“

Vis dėlto jis įspėjo, kad valstybės greičiausiai keičiasi tuščiais grasinimais, nes Saudo Arabijai didinti įtampą pasitelkus naftos atsargas būtų politiškai neapdairus žingsnis, kuris pridarytų žalos jai pačiai.

„Brent“ naftos kaina, į kurią lygiuojasi daugiau nei pusė pasaulio naftos pardavėjų, išaugo net 1,9 proc. – iki 81,92 dolerio už barelį, prieš apsistodama prie 81,24 dolerio 6.58 val. Londono laiku. „West Texas Intermediate“, JAV naftos kainų standartas, pašoko iki 72,70 dolerių, prieš apsistodamas prie 71,90 dolerių už barelį.

Nors karalystė neigia kaip nors susijusi su J. Khashoggi'o dingimu, JAV administracijos atstovai vis mažiau tiki tokios pozicijos pagrįstumu. Prezidentas D. Trumpas ir jo padėjėjai yra vis tvirčiau įsitikinę, jog „Washington Post“ žurnalistas žuvo po to, kai apsilankė Saudo Arabijos konsulate Stambule spalio 2 dieną pasiimti dokumentų savo vestuvėms.

JAV administracijoje svarstoma galimybė taikyti įvairias nuobaudas: nuo diplomatinių santykių apribojimo ar Saudo Arabijos pareigūnų sankcionavimo iki didžiausių JAV bendrovių paraginimo atšaukti savo atstovų dalyvavimą investicijų konferencijoje Rijade šio mėnesio gale.

100 dolerių kainuojanti nafta

Nors vidutinė Saudo Arabijos naftos produkcija šiais metais – apie 10,2 mln. barelių per dieną – šiek tiek atsiliko nuo JAV, kasdien išgaunančios po 10,6 mln. barelių, Artimųjų Rytų šalies eksportas vidutiniškai siekia 7 milijonus barelių per dieną, ženkliai viršydamas 1,8 milijono JAV barelių.

Kaip rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys, praėjusį mėnesį karalystės eksportas sudarė beveik 40 proc. viso OPEC Persijos įlankos eksporto.

JAV pritaikius sankcijas Iranui ir išstūmus iš rinkos jo tiekiamas žaliavas, pasaulinis kainų standartas – „Brent“ nafta – jau viršija 80 dolerių už barelį, sukeldama ekonominę suirutę tokiose besivystančiose šalyse kaip Indija. Amerikoje D. Trumpas siekia suvaldyti naftos kainas bent iki vidurio kadencijos rinkimų, kurie įvyks lapkritį. Kai kurie prekiautojai prognozuoja, kad kainos netrukus šoktels iki 100 dolerių už barelį, nes OPEC stengsis užpildyti tiekimo spragas.

Ilgametis OPEC analitikas Rogeris Diwanas teigia, kad Saudo Arabijos komentarai sulaužė „esminį naftos rinkos tabu“ ir gali pakenkti jai pačiai. „Saudo Arabijos grasinimai nutraukti naftos tiekimą tuo metu, kai JAV įgyvendina sankcijas Irano eksportui, prieš tai suderinusi jas su Saudo Arabija, tik parodo, kokioje sunkioje pozicijoje šiuo metu atsidūrė naftos rinkos“, – sako jis.

Turkis Al Dakhilas, vadovaujantis valstybei priklausančiam naujienų tinklui „Al Arabiya“, savo straipsnyje rašo, kad JAV sankcijos Saudo Arabijos atžvilgiu gali sukelti sumaištį pasaulio ekonomikoje, naftos kainoms šoktelėjus iki 200 ir daugiau dolerių už barelį. Faisalas bin Farhanas, vyresnysis Saudo Arabijos ambasados Vašingtone patarėjas, tviteryje teigė, kad šie komentarai neatspindi oficialios Saudo Arabijos pozicijos.