Apklausėme sėkmingus verslo savininkus ir lyderius iš Vidurio ir Rytų Europos, surinkome jų įžvalgas ir patarimus. Taip išskyrėme penkias pagrindines skaitmenizacijos kryptis ir kiekvieną jų pagrindėme konkrečiu rodikliu, padėsiančiu geriau suprasti, kas gi slepiasi po fraze „metas skaitmenizuotis“.
1. 50 proc. Tiek nuotolinis darbas padeda sumažinti darbuotojų kaitą
Mūsų tyrimo duomenimis, nuotolinio darbo galimybė darbuotojų produktyvumą didina 22 proc., o darbuotojų kaita mažėja pusiau. Tai rodo, jog idėja, kaip turi atrodyti biuras arba komanda, keičiasi. Technologijų pagalba galime supaprastinti tarpusavio komunikaciją ir į vieną tvarią komandą suburti žmones iš skirtingų vietų. Tai didina verslo pajėgumą plėstis ir uždirbti daugiau.
Apklausos rodo, kad darbuotojams vis dažniau siūloma nuotolinio darbo galimybė. Tai gera motyvacinė priemonė įkaitusioje darbo rinkoje padedanti pritraukti naujų talentų. Tačiau kartu įmonėms tai geras būdas plėsti savo veiklos apimtis, įdarbinant kitame mieste ar šalyje gyvenančius žmones, kurie įprastai darbo ne savo gyvenamoje aplinkoje nesirinktų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo rinkoje veikti pradeda ir „Z“ kartos žmonės, kurie yra gimę 1995–2012 metais ir jau nuo mažumės yra apsupti technologijų. Šie jaunuoliai ne tik jomis puikiai naudojasi, bet be jų neįsivaizduoja savo gyvenimo. Jie nori būti nepriklausomi, siekia patys valdyti savo laiką, todėl nuotolinį darbą mato ne kaip papildomą galimybę, o būtiną opciją, kurią turi užtikrinti darbdavys.
Todėl nuotolinį darbą verslai turėtų laikyti ne pridėtine verte darbuotojui, bet rimtu žingsniu, padedančiu plėsti ir efektyvinti savo veiklą. Tokiai galimybei užtikrinti būtina pradėti naudoti skaitmenines technologijas – internetines duomenų saugyklas, internetinių skambučių ar darbų pasiskirstymo programėles, kitus įrankius. Procesų skaitmenizacija turi būti ne tiesiog modernus darbo būdas, bet realiai funkcionuojanti naudinga sistema.
2. 60 proc. Tiek įmonių fiksuoja geresnius rezultatus, išnaudoję didžiųjų duomenų galimybes
Daugiau nei pusė apklaustų kompanijų naudoja didžiuosius duomenis (angl. big data). 73 proc. jų atstovų teigia iš to gaunantys realios naudos. Net 60 proc. apklaustų įmonių, naudojančių didžiaisiais duomenimis paremtų skaitmeninių technologijų sprendimus, teigia gaunančios didesnį pelną nei kitos.
Žmonės dabar informuoti geriau nei bet kada anksčiau. Pigūs reklaminiai triukai nebeįtikina pirkėjų įsigyti prekes ar paslaugas. Visas vartojimo procesas turi būti patogus ir įsimintinas – nuo prekių katalogo dizaino iki prekės perdavimo klientui. Todėl patogi ir vartotojo poreikius tenkinanti pirkimo patirtis turi būti verslų prioritetas. Norint suprasti, ko tikrai vartotojas nori, tenka išanalizuoti tūkstančius skirtingų duomenų. Vartotojo įpročiai, elgesio modeliai, poreikiai perkant dabar gali būti pamatuoti, o surinkti duomenys panaudoti procesų gerinimui. Tokia galimybė ilgą laiką buvo prieinama tik labai didelėms bendrovėms, o smulkesnės ilgą laiką remdavosi savo nuojauta. Šiandien laikai pasikeitė ir jos turi visas galimybes analizuoti duomenis ir priimti tikslingus sprendimus kaip ir rinkos milžinai.
3. 72 proc. Tiek verslo lyderių mano, kad dirbtinio intelekto naudojimas suteikia konkurencinį pranašumą
Anot atliktos apklausos, 72 proc. verslo lyderių teigia, kad dirbtinio intelekto naudojimas suteikia konkurencinį pranašumą, 62 proc. vadovų mano, kad jis sukurs daugiau darbo vietų, nei atims, o 59 proc. kompanijų tendencijas ne tik stebi, bet ir imasi veiksmų – pradeda kurti dirbtinio intelekto strategijas savo darbe.
Jis padeda supaprastinti technines, kasdienes, rutinines vartotojo užduotis, o tai padeda mažinti techninės pagalbos, logistikos ir kitų sričių kaštus. Taip mažos ir vidutinės įmonės gali sutaupyti daug resursų. Dirbtinis intelektas taip pat padeda gerinti vartotojo patirtį – surinkti duomenys leidžia keisti ir tobulinti sistemas, versti jas patogesnėmis vartotojui ir pasiūlyti tai, ko jam iš tikrųjų reikia ir norisi.
Būtent todėl verslai turėtų stengtis automatizuoti kiek įmanoma daugiau procesų. Tai ne tik padeda taupyti resursus, bet ir išvengti žmogiškųjų klaidų – taip veikla visapusiškai efektyvinama. Dirbtinio intelekto pagalba būtina, renkant kuo daugiau informacijos apie vartotojo įpročius, o surinktus duomenis naudojant paslaugų produktyvumui didinti. Neretai verslai užmiršta vieną iš šio proceso sudedamųjų dalių – arba nerenka visos informacijos, arba nekeičia savo veiksmų, surinktos informacijos pagrindu. Realūs rezultatai galimi tik darant abu šiuos veiksmus.
4. 64 proc. Tiek įmonių sumažino personalo kaitą, kai išmaniaisiais sprendimais įgalino savo „fronto liniją“
Kai galvojame apie verslo procesų skaitmenizavimą, dažnai mąstome arba apie geresnę vartotojo patirtį, arba apie biuro darbuotojus ir jų procesų lengvinimą. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog yra tokių verslų, kur didžioji dalis darbuotojų yra ne biure, o būtent „fronto linijoje“ – ten, kur jie tiesiogiai susiduria su klientu. Tai padavėjai, pardavėjai, santechnikai ar masažuotojai. 90 proc. pasaulinės darbo jėgos yra šie „fronto linijos“ darbuotojai. 50 proc. jų dirba mažose ar vidutinėse įmonėse, kuriose jų darbas yra ypatingai svarbus. 64 proc. įmonių, įgalinančių tokius darbuotojus, teigia, kad įmonėje sumažėjo personalo kaita.
Svarbu, kad tokių darbuotojų darbas tenkintų vartotojo lūkesčius, nes būtent čia ir uždirbami įmonės pinigai – tinkamas aptarnavimas atneša daugiau pelno, prastas – mažiau. Tačiau tai svarbu ir todėl, kad šie darbuotojai yra pirmieji įmonės atstovai, kuriuos mato klientas. Nuo jų darbo priklausys, ką žmonės galvos apie visą kompaniją. Kartu reikia turėti omenyje ne tik tokių darbuotojų darbo procesų lengvinimą, bet ir jų pačių darbo patirties gerinimą. Jei dirbdami šie darbuotojai jausis patenkinti, jie taps puikiais jūsų įmonės ambasadoriais.
5. 61 proc. Tiek smulkių ir vidutinių bendrovių nukentėjo nuo kibernetinių atakų
59 proc. vadovų teigia, kad judrumas, greitis ir lankstumas yra naujoji įmonių valiuta. Tai būtini komponentai, norint vystyti sėkmingą verslą, jį plėsti. Šiuos aspektus užtikrinti padeda procesų perkėlimas į išmaniąją debesiją. Ji padeda mažoms įmonėms atrodyti didesnėmis, nei jos iš tikro yra. Ir veikti plačiau, nei jos galėtų tik su vietinių serverių pagalba. Tačiau čia atsiranda ir itin svarbus – kibernetinio saugumo – aspektas.
Kartais rūpintis kibernetiniu saugumu, kai verslas tik pradedamas, gali atrodyti nereikalinga. Tačiau tai labai klaidingas matymas. 61 proc. mažų arba vidutinių įmonių 2017 m. patyrė kibernetinę ataką, o net 60 proc. smulkių įmonių po tokių atakų būna priverstos nutraukti savo veiklą. Kuriantis technologijoms, tobulėja ne tik kibernetinės atakos, bet ir jų apsaugos būdai. Apsaugos atnaujinimas ir moderniausių sprendimų taikymas gali reikšmingai prisidėti prie tinkamos duomenų apsaugos.
Norint tinkamai apsisaugoti, verčiau imtis patikrintų skaitmeninių apsaugos būdų, o ne prevencinių susitarimų. Mūsų atlikti tyrimai ne kartą parodė, kad daug efektyviau yra aprūpinti įrenginius tinkama programine įranga ar kitais skaitmeninės saugos įrankiais, o ne tik edukuoti darbuotojus apie kibernetinio saugumo svarbą arba jų atsakomybę naudojantis elektronikos prietaisais.
Esame sutikę verslo atstovų, kurie susirašinėjimą su partneriais elektroniniu paštu, o ne faksu laiko tikrąja ir vienintele skaitmenizacijos revoliucija. Kažkada tai buvo tiesa, tačiau dabar šie procesai dar tobulesni, todėl ir verslai turėtų siekti nesustoti ir nuolat atsinaujinti. Pasaulyje, kuriame visur tik ir kalbama apie atsinaujinančius energijos šaltinius, tvarią bendruomenių veiklą, robotizaciją labai lengva būti užhipnotizuotam ir įtikėti, kad gyvename visiškai skaitmenizuotus gyvenimus. Tačiau blaivus ir sąžiningas požiūris į savo veiklą gali parodyti, kad nors ir nesame akmens amžiuje, dar tikrai yra kur pasitempti.
