„Fintech“: revoliucija ar evoliucija?
„Mes čia, jūsų laikas jau baigėsi“, – dainuoja Andrius Mamontovas, o jo dainos žodžius prieš kurį laiką tarsi atkartodavo nemaža dalis finansinių technologijų („fintech“) naujokų ir – pavymui jų – žiniasklaidos antraščių. Vieni ir kiti vienu balsu pranašavo, kad jau tuoj tuoj „fintech“ naujokai užtvindys pirkėjus finansinėmis paslaugomis, o tradicinėje bankininkystėje neliks akmens ant akmens. Tai kol kas neįvyko.
Panašu, kad nemažai „fintech“ bendrovių pasirinko ne konkuravimo, o bendradarbiavimo su bankais principą ir veikia labiau simbiozės principu.
Nenuostabu. Skaitmenizacija tapo rimtu iššūkiu greičiu nepasižymintiems finansų rinkos banginiams. Todėl šie, užuot savarankiškai kūrę įrankius kai kurioms nuotolinėms paslaugoms teikti, iš „fintech“ bendrovių ėmė pirkti jau sukurtas paslaugas. Pavyzdžiui: bankui prireikia įrankio, nustatančio kliento tapatybę pagal biometrinius duomenis. Įmonė – pavadinkim ją „fintech XYZ” – tokį plėtoja kelerius metus. Tad bankas mielai perka ištestuotą ir visiškai funkcionalų įrankį užuot iš naujo išradęs dviratį.
Žinoma, dalis „fintech“ įmonių metė pirštinę bankininkystės milžinams. Kokia dalis šių drąsuolių virs ne vienadienėmis, o ilgalaikėmis sėkmės istorijomis pamatysime po kelerių metų.
„Paytech“ – vyšnia ant torto
„Paytech“ pavadinime užšifruota, kad tai įmonės, kurios kuria mokėjimo sprendimus. „Paytech“, šiuo metu, ko gero, yra didžiausio karato brangakmenis „fintech“ karūnoje, nes mokėjimo sprendimai priskiriami „fintech“ šeimai.
Ir tai nestebina. Novatoriškas verslas ieško būdų kaip pagreitinti pirkėjų atsiskaitymą, padaryti jį patogesnį ir paprastesnį. Bene geriausias pavyzdys technologijų gigantės „Amazon“ plėtojamos parduotuvės be kasų: pasiimi prekę nuo lentynos ir nešiesi namo.
„Paytech“ sprendimų populiarėjimas yra natūralus greitėjant gyvenimo tempui, mat bankai vis labiau panašėja į nerangius šokėjus, kurie skambant 2019-ųjų metų muzikos hitams trepsena pagal dvidešimties metų senumo melodijas. „Paytech“ yra tarsi naujas šerifas mieste, kuris siūlo žymiai paprastesnius pinigų valdymo būdus per vartotojams įkandamus ir suprantamus savo sukurtus produktus.
„Paytech“
Poreikį „paytech“ sprendimams diktuoja ir patys gyventojai. Ryški tendencija – gyventojų piniginėse šlama mažiau grynųjų pinigų, o juos keičia elektroniniai pinigai mokėjimo kortelėse. Vis populiariau prie kasos atsiskaityti visada “po ranka” esančiu išmaniuoju telefonu. Erdvės dygti naujiems mokėjimo sprendimams apstu.
„Regtech“: technologijų atsiradimą skatina ir reguliavimas
„Regtech“, arba tiesiog reguliavimo technologijos, yra finansų technologijų industrijos savotiška sesuo, kuri informacines technologijas „įdarbina“ tobulindama reguliavimo procesus.
Pati savaime ši reguliavimo ir technologijų santuoka nėra nauja. Tačiau ji tampa vis reikšmingesnė griežtėjant finansų sektoriaus reguliavimui. Tai yra pinigų plovimo prevencijai, atitikčiai, be to, finansų įstaigos teikia vis daugiau duomenų ir ataskaitų prižiūrinčioms institucijoms. „Regtech“ bendrovės ir kuria sprendimus, kurie šiems procesams prideda tikslumo ir spartos.
Nors sudėtinga nubrėžti „regtech“ kursą per ateinančius kelerius metus, tačiau šiuo metu požymiai rodo susidomėjimą ir investicijų į „regtech“ paslaugas augimą.
