Šiuo metu susigadinti reputaciją pakliuvimu ant „gėdos lentos“ viešuose pirkimuose galima dviem būdais. Vienerius metus nepageidaujamu tampa tiekėjas, pakliuvęs į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Šiemet jame yra 8 tiekėjai. Kur kas rimtesnių pasekmių turi pakliuvimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kuris duris į viešuosius pirkimus užtrenkia 3 metams. Jame įmonių yra daugiau – 32.
Palyginti su bendru per metus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų skaičiumi, abu sąrašai yra tikrai trumpi. Tai, kad jie pildomi vangiai, šių metų pradžioje pripažino ir pati Viešųjų pirkimų tarnyba. Jos vertinimu, taip yra todėl, jog sutartyse nėra įtvirtinama, kokios pirkimo sąlygos yra esminės, todėl nelieka aiškaus pagrindo imtis priemonių prieš jas netinkamai vykdančius tiekėjus. Iš tiesų, pagal dabartinį reguliavimą įmonę įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą reiškia ir nemažą vargą: reikia arba nutraukti su ja sutartį, arba teisme prisiteisti nuostolius.
Priešingai, nei galima tikėtis, gali būti, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimui atsiras dar daugiau teisinio neapibrėžtumo ir subjektyvumo. Vien jau dėl to, kad perkančiosios organizacijos įgis vienašališką galią konstatuoti, kad tiekėjas esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais, ir tuo pagrindu pritaikys sutartinę sankciją. O greitai sureaguoti nespėjusi įmonė automatiškai 3 metams papildys juodąjį sąrašą.
Pagal gerąją praktiką konkrečios, esminėmis laikomos sąlygos paprastai būna nurodomos sutartyje. Tačiau reali praktika ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastebėjimai patvirtina, kad taip nutinka toli gražu ne visuomet. Dar platesnių galimybių interpretacijai suteikia sąvokos „didelis“ ir „nuolatinis“ pažeidimo pobūdis.
Štai jums ir galvosūkis: ar du tapatūs, tačiau smulkūs, pažeidimai jau yra nuolatiniai? Praktikoje esame turėję situaciją, kuomet tiekėjas užsakovui keletą kartų nepristatė visų užsakytų prekių – vieną kartą pritrūko poros šimtų gramų žalumynų, kitą kartą – panašaus kiekio sausainių. Pirkėjui pakako pasiryžimo nutraukti pirkimo sutartį. Tiekėjui patekimo į juodąjį sąrašą pavyko išvengti tik teisme įrodžius, kad pažeidimai buvo per smulkūs taikyti tokią radikalią priemonę kaip sutarties nutraukimas. Tačiau, jei tektų spręsti ne dėl sutarties nutraukimo, o dėl sutartinės baudos pagrįstumo – nežinia, ar teismai elgtųsi taip pat rezervuotai.
Arba jeigu statybininkai kelias dienas vėluoja su skirtingais tarpiniais terminais ir iš jų dėl to pareikalaujama delspinigių? Pažeidimai lyg ir „nuolatiniai“, bet ar tikrai tiekėjas nepatikimas ir vertas juodojo sąrašo, jei galutinis terminas dar toli? Tikėtina, kad panašiose situacijose gali kilti nemažai ginčų, ypač ten, kur tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykiai nėra patys šilčiausi.
Turint omenyje, kad laukiantys pakeitimai kol kas kelia daugiau klausimų, nei suteikia atsakymų, tiekėjams ypač svarbu būti aktyviais pirkimo proceso dalyviais: klausti, aiškintis, prašyti ir būtinai išsakyti savo poziciją raštu (taip pat išsisaugoti perkančiosios organizacijos atsakymus) neužmirštant, kad tam numatomi terminai įvairiose pirkimo proceso stadijose yra labai riboti.
Viešuosius pirkimus jau laimėję tiekėjai artėjant lapkričiui turėtų patikrinti prie pirkimo sąlygų pridėtą būsimos sutarties projektą ir išsiaiškinti, ar joje apibrėžtos esminės sutarties sąlygos, o jei to perkančioji organizacija neatliko – paprašyti tai padaryti. Tuo atveju, kai sutartis jau pasirašyta ir darbai pradėti, belieka iš visų jėgų stengtis nesuteikti pagrindo užsakovo nepasitenkinimui.
Jei vis tik nutiko taip, kad pažeidėte sutartį ir gavote raštą, kuriuo prašoma sankcijos, turėkite omenyje, kad jei nesiimsite teisinių priemonių čia ir dabar, patekimas į juodąjį sąrašą 3 metams gali tapti automatine pasekme.
Laukiant to, kokia praktika teismuose formuosis sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, panašu, kad greita reakcija, aktyvumas ir įprotis saugoti tarpusavio bendravimo istoriją tiekėjams bent kol kas tampa svarbiausiu išgyvenimo viešuosiuose pirkimuose įgūdžiu.
