Tačiau tiesa yra ta, kad Vokietija šiuo metu nėra recesijoje ir, nepaisant tam tikro negatyvo, Vokietijos ekonominėje statistikoje galima įžvelgti ir nemažai svarbių teigiamų signalų.
Šiuo metu galima išskirti kelis pozityvius signalus iš Vokietijos ekonomikos. Pirma, Vokietijos ekonomika šiuo metu nėra recesijoje. Europos Sąjungoje recesija yra apibrėžiama kaip neigiamas BVP augimas du ketvirčius iš eilės. BVP pokytis yra lyginamas su ankstesniu ketvirčiu, panaikinant įvairius statistinius niuansus, tokius kaip sezoniškumas.
Pirmąjį 2019 m. ketvirtį Vokietijos BVP padidėjo 0,4 proc., o antrąjį ketvirtį – sumažėjo 0,1 proc. Taigi, techniškai žiūrint, nors antrąjį ketvirtį Vokietijos BVP iš tiesų nukrito, Vokietijos ekonomika nėra recesijoje.
Antra, šiuo metu Vokietijos ekonomikos problemos yra labai homogeniškos, t.y. koncentruojasi tik pramonės sektoriuje, kuris iš tiesų išgyvena nuosmukio periodą. Šiemet kas mėnesį gamybos apimtys Vokietijos pramonėje mažėjo, o birželio mėnesio gamybos apimčių nuosmukis (-6,1 proc.) buvo didžiausias per visus 2019 metus. Tačiau kol kas problemos Vokietijos pramonėje neparsimetė į kitus sektorius.
Objektyviai žiūrint, Vokietijos pramonė nukentėjo nuo nestabilios situacijos pasaulio ekonomikoje ir prekybos karų, tačiau net ir Vokietijos pramonės sektoriuje galima pastebėti kelis teigiamus signalus. Nepaisant mažėjančios gamybos Vokietijos pramonininkai neskuba atleidinėti darbuotojų – priešingai, šiemet darbuotojų skaičius Vokietijos pramonėje padidėjo.
Negana to, skaičiai rodo, kad Vokietijos gamintojai iki šiol beveik maksimaliai išnaudoja savo gamybos pajėgumus: „Eurostat“ duomenimis, trečiąjį 2019 m. ketvirtį Vokietijos pramonė išnaudojo net 84 proc. visų pajėgumų.
Nors pastaruoju metu šis gamybos apkrovimo lygis šiek tiek nukrito, jis yra labai netoli nuo maksimumo, kuris buvo pasiektas po pasaulio finansų krizės pabaigos (88 proc.). Tas faktas, kad gamybinės įrangos apkrovimo lygis Vokietijos pramonėje beveik nesumažėjo, o darbuotojų skaičius pramonėje iki šiol didėja rodo, kad iš tikrųjų situacija Vokietijos pramonėje nėra tokia jau bloga kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – vien gamybos apimčių mažėjimas tikrai neatskleidžia visos „tiesos“ apie Vokietijos pramonės sektoriaus būklę.
Teigiamai galima vertinti ir tai, kad kol kas problemos Vokietijos pramonėje nepersimetė į kitus sektorius. Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus rinka nedemonstruoja sulėtėjimo požymių: birželį mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje padidėjo 3,9 proc., t. y. sparčiausiai per visus 2019 m.
Pagrindinis šio augimo variklis – palanki situacija darbo rinkoje, kur nedarbas siekia vos 3,1 proc. ir yra mažiausias nuo pat 1990-ųjų metų. Vokietijos darbo rinkoje taip pat kol kas nesimato probleminių požymių – pavyzdžiui, nedarbo lygis sumažėjo nuo 3,2 proc. šių metų pirmą ketvirtį iki 3,1 proc. antrą ketvirtį; 2018 m. antrą ketvirtį nedarbo lygis Vokietijoje siekė 3,4 proc.
Kaip Vokietijos BVP nuosmukis ir mažėjanti Vokietijos pramonės gamyba paveikė Lietuvą? Kol kas – niekaip. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją padidėjo beveik dešimtadaliu. Lietuvos eksporto augimą į Vokietiją palaiko keli svarbūs niuansai.
Iki tam tikro lygio Vokietijos pramonės nuosmukis Lietuvos eksportuotojams yra naudingas, kadangi tokiu atveju didėja vokiečių gamintojų interesas perkelti dalį gamybos į Lietuvą ir tokiu būdu optimizuoti/sumažinti gamybos kaštus. Pavyzdžiui, Lietuvos inžinerinės pramonės ir laisvų ekonominių zonų atstovai indikuoja apie padidėjusį Vokietijos įmonių interesą bendradarbiauti su Lietuvos verslu.
Kitas svarbus veiksnys, kuris pirmąjį šių metų pusmetį palaikė Lietuvos eksporto į Vokietiją rodiklius yra itin stipri Vokietijos vidaus rinka, prie ko labiausiai prisidėjo jau minėtas vos 3,1 proc. siekiantis nedarbo lygis.
Kokios yra pagrindinės rizikos ir į ką turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos verslas? Pagrindinė rizika yra tame, kad kuo ilgiau Vokietijos pramonė išliks nuosmukyje, tuo didesnė tikimybė, kad problemos Vokietijos pramonėje persimes ir į kitus sektorius – per darbo vietų mažėjimą, didėjantį nedarbą, krentantį Vokietijos vartotojų optimizmą, augantį Vokietijos vartotojų norą taupyti. Kai kurie iš šių neigiamų signalų po truputį materializuojasi.
Pirma – išankstiniai rodikliai rodo, kad trečiąjį ketvirtį Vokietijos pramonė taip pat pradėjo gamybos apimčių nuosmukiu. Paprastai kalbant – kol kas nėra signalų, kad Vokietijos pramonė pradeda išbristi iš problemų liūno; labai tikėtina, kad ir trečiąjį ketvirtį gamybos apimtys Vokietijoje toliau mažės.
Antra – pastaruoju metu Vokietijos vartotojų optimizmas šiek tiek sumažėjo, o Vokietijos vartotojų noras taupyti priešingai – išaugo. Pavyzdžiui, kaip rodo „Eurostat“ duomenys, 2017 m. pirmąjį ketvirtį Vokietijos namų ūkiai taupymui atidėdavo apie 17 proc. savo pajamų; pirmąjį 2019 m. ketvirtį šis skaičius padidėjo iki 18 proc. Nors šis padidėjimas nėra didelis, tai visgi yra signalas, kad dėl negatyvių naujienų srauto Vokietijos vartotojai po truputį tampa vis atsargesni ir labiau pamatuoja vartojimo apimtis ir apetitą.
Apibendrinant, nepaisant negatyvių naujienų srauto, Vokietijos ekonominė situacija toli gražu nėra tokia bloga, kad būtų galima spausti panikos signalą. Nors Vokietijos pramonės rodikliai iš tiesų pablogėjo, tačiau augantis darbuotojų skaičius pramonėje ir aukštas gamybos pajėgumų panaudojimo lygis rodo, kad ne viskas yra taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Negana to, Vokietijos vidaus rinka išlieka atspari ir kol kas nenukentėjo nuo nuosmukio pramonės sektoriuje. Lietuvos eksporto į Vokietiją rezultatai kol kas taip pat nerodo jokios dramos – pirmą pusmetį Lietuvos eksporto į Vokietiją augimas buvo dviženklis.
Tad pagrindinė rekomendacija Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms į Vokietiją, būtų neprarasti budrumo, t. y. nepamiršti apie esamų ir potencialių verslo partnerių „verslo sveikatos“ vertinimą, aktyviau drausti eksporto kontraktus – ypač tada kai pradedama dirbti su nauju verslo partneriu.
