Kita vertus, pastaruoju metu ne vienas aukštas pareigas užimantis Lietuvos ir Lenkijos politikas paminėjo ir kitą svarbų „Rail Baltica“ vaidmenį nacionalinio saugumo kontekste. Ar tikrai geležinkelis toks svarbus šiuolaikinėje karyboje?
Geležinkelis nuo pat savo atsiradimo laikų buvo transporto rūšis naudojama karinių vienetų bei amunicijos greitam perdislokavimui didesniais atstumais. Šarvuoti traukiniai jau praeitis, tačiau kalbant apie masinių krovinių vežimą (o kariniai kroviniai dažniausiai tokie ir yra) didesniais nuotoliais sausuma, ši transporto rūšis tampa nepamainoma.
Ir kalbame ne tik apie kariuomenės veikimą konfliktų metu. Nemanau, kad taikos metu organizuojant kelių šalių pratybas (o tokios Baltijos valstybėse vyksta vis dažniau), didelės karinės technikos kolonos keliuose būtų labai priimtinas dalykas: eismo trikdžiai, kuro sąnaudos bei tarša, galima neigiama įtaka kelių infrastruktūrai tokį kariuomenės dalinių perdislokavimą daro nepatrauklų. Be to, tai kainuotų brangiau ir truktų gerokai ilgiau, nei viską perdislokuoti keliais sąstatais.
Šiais laikais, kuomet tenka užtikrinti karinės technikos perdislokavimą tarp atskirų valstybių (pvz., organizuojant jungtines pratybas), geležinkelio vaidmuo labai svarbus. Tačiau siekiant užtikrinti greitą ir sklandų vežimo procesą, neturi būti infrastruktūros ir organizacinių kliūčių.
Kadangi „Rail Baltica“ projektas nukreiptas į dviejų skirtingų geležinkelio sistemų sąveikos problemos eliminavimą, jis tampa svarbus ir nacionalinio saugumo prasme - užtikrina didelį sąstatų judėjimo greitį (iki 120 km/val krovininiams traukiniams), išvengiant papildomų perkrovimo operacijų Lietuvos-Lenkijos pasienyje.
Iš esmės tai reiškia greitos reakcijos/atsako užtikrinimą, tad jau dabar „Rail Baltica“ reikia vertinti ir kaip reikšmingą realią atgrasymo priemonę, nes konflikto metu greitas didelio kiekio pajėgumų perdislokavimas, leistų užtikrinti reikiamą galios koncentraciją reikiamame taške.
Baigus „Rail Baltica“ linijos etapą iki Kauno, iš esmės ją galime laikyti Suvalkų koridoriaus kertiniu karinės infrastruktūros elementu. Iškilus grėsmei, koridoriaus saugumo užtikrinimui galima būtų greitai perdislokuoti sunkiuosius kariuomenės vienetus (tankus ir pėstininkų kovos mašinas).
Pratęsus liniją tolyn geriau prieinami taps ir kiti Lietuvos bei viso Baltijos regiono rajonai. Todėl šis projektas vienodai svarbus visoms jame dalyvaujančioms šalims, ypatingai šiauriau esančioms mūsų kaimynėms, iki kurių vykimas antžeminiu transportu iš Vakarų natūraliai gaunasi dar ilgesnis.
Teko girdėti kritikų nuomonių, jog „Rail Baltica“ brangi, bet saugumo prasme niekinė infrastruktūra, nes konflikto metu ją labai lengva sunaikinti. Taip, geležinkelis priklauso prie nelanksčių transporto rūšių. Kelių transporte dažnai yra galimybė apvažiuoti kliūtis dėl esančių alternatyvių maršrutų.
Tačiau karinio konflikto metu pažeidžiama bet kurios transporto rūšies, tiek kelių, tiek geležinkelių infrastruktūra. Juk užtektų susprogdinti vieną ar kitą kelių ar geležinkelių tiltą ir abi transporto rūšys tam tikrame regione gali likti izoliuotos, atkirstos nuo likusio tinklo. Gal geležinkeliui tai didesnė problema dėl mažesnio linijų tankio, tačiau oro bei jūrų uostai taip pat pažeidžiami: sunaikinus pakilimo-nusileidimo taką ar įplaukos kanalą šių transporto rūšių eksploatavimas apskritai tampa neįmanomas.
Nėra nepažeidžiamų transporto linijų, tačiau nereikia apmiršti, kad kariuomenė turi inžinierius, kurie geba greitai atstatyti komunikacijų pažeidimus ir, geležinkelio atveju, juos atstatyti lengviau nei oro ar jūrų transporto.
Grįžtant prie geležinkelio, būtent „Rail Baltica“ projekto, reiktų akcentuoti jo kaip atgrasymo priemonės svarbą. Juk kol prasidėtų agresijos veiksmai, geležinkeliu būtų galima perdislokuoti daugiau karinių pajėgumų. Laikas tarp įtampos kilimo ir konflikto, turint tinkamai funkcionuojančią infrastruktūrą, gali būti sėkmingai išnaudotas geresniam pasirengimui.
Taigi, viską reziumuojant, – „Rail Baltica“ projektas turėtų būti vertinamas kaip didžiulis strateginis žingsnis leidžiantis sąjungininkų karinei technikai pakrautai ant geležinkelio platformų be esminių kliūčių ir efektyviai judėti Baltijos šalių teritorija tiek taikos, tiek karinio konflikto metu.
