Mokėjimo kortelės – puikus, saugus ir efektyvus technologinis sprendimas. Pirmosios kortelės dienos šviesą išvydo 1966 metais – beje, kaip ir vienkartinės sauskelnės. Abu šie išradimai puikiai pasiteisino. Bet šįkart – apie korteles.

Galime tik prognozuoti, kada ir kokia apimtimi „Apple Card“ žengs į Europą. Bręstanti fintech rinka Europoje „obuolių“ milžinei gali būti nepakankamai patraukli dėl čia jau įsitvirtinusių ir sėkmingai veikiančių fintech įmonių, tokių kaip „Monzo“, N26 ar „Revolut“.

Kita priežastis, dėl kurios „Apple“ gali neskubėti kurtis Europoje – šios bendrovės pasiūlymai nedaug kuo skirtųsi nuo vietinių fintech startuolių paslaugų, o ir reguliacinė aplinka mūsų žemyne ne pati patraukliausia.

O jei „Apple“ kortelė ir ateitų į Lietuvą, labai smarkiai mūsų vartotojų nenustebintų: metinės palūkanų normos panašios į esamas. Tik bekontakčio atsiskaitymo funkcijos nebūtų.

Išskirtinumas – tik medžiaga

„Apple“ kadaise apvertė aukštyn kojomis muzikos, mobiliųjų telefonų ir asmeninių kompiuterių industriją. Dabar atėjo eilė finansams. „Apple“ kortele galėsite atsiskaityti tiek fizinėse prekybos vietose, tiek internetu. Tiesa, kaip teigia „Mastercard“, ši kortelė nepalaikys bekontakčių atsiskaitymų technologijos. Taigi už pirkinius galėsite susimokėti tik įdėję ją į skaitytuvą.

Bekontakčio atsiskaitymo funkcija „Apple“ tiesiog nereikalinga, nes visi „iPhone“ ir „iWatch“ įrenginiai jau palaiko šią funkciją, tačiau ši nebuvo prieinama trečiosioms šalims. Iki šiol „Apple Pay“ galėjote atsiskaityti naudodami programėlę, susietą su kito banko išduota kortele, o nuo dabar tai daryti galėsite su „Apple“ išduota mokėjimo kortele.

Žinoma, mokėjimai nėra vienintelė galimybė, kurią jums suteikia „Apple“ kredito kortelė. Su ja taip pat galėsite skolintis pinigų kasdieniam vartojimui. Kompanijos teigimu, metinė palūkanų norma už kredito panaudojimą gali siekti 24,24 %. Lietuvos rinkoje tokios palūkanos nieko nestebina.
Kreditavimo funkciją užtikrins vienas didžiausių pasaulio bankų „Goldman Sachs“.

„Apple“ teigimu, kredito limitas bus nustatomas remiantis kredito reitingu ir kita papildoma informacija. Tačiau žiniasklaidai pasidomėjus, kokia ta „papildoma informacija“, bankas pakomentuoti atsisakė.

Apibendrinant, „Apple Card“ yra tiesiog titaninė kredito kortelė, kuri niekuo nesiskiria nuo plastikinės mokėjimo kortelės jūsų piniginėje. Lyginti naująjį „Apple“ pasiūlymą su jau esančiais rinkoje yra beprasmiška.

Nauja tendencija

2018-aisiais Kalifornijoje „Apple Payments Inc.“ gavo mokėjimo įstaigos licenciją. Ši nesuteikia galimybės vartotojams teikti kredito kortelės paslaugų.

Dėl šios priežasties „Apple“ užmezgė partnerystę su minėtuoju „Goldman Sachs“ banku, šiaip jau su privačiais klientais dirbantį labai ribotai.

Gali būti, kad tolesnė „Apple“ strategija priklausys nuo „Apple Card“ ir su ja susijusios programėlės teikiamų paslaugų plėtros sėkmės.

„Apple“ pavyzdys puikiai iliustruoja, kad bankinis sektorius keičiasi. Iki šiol buvęs stipriai vertikaliai integruotas, jis pradeda transformuotis. Bankai tampa infrastruktūros tiekėjais vidinėms fintech ar trečiųjų šalių bendrovėms.

Kitaip tariant, finansinės paslaugos kaip funkcija ir jų pardavimas po truputį atsiskiria.

Laiko klausimas

Kortelė, neišsiskirianti savo funkcionalumu ir naudojimo sąlygomis, tikrai nėra jokia revoliucija. Tad jeigu „Apple“ ketina apsiriboti tik šiuo finansiniu sprendimu, tai inovacijų gigantei gresia vienareikšmiu fiasko.

Tačiau pažvelgus į tai kaip į istorinį pavyzdį, kai viena iš didžiausių pasaulio technologijų kompanijų pradeda partnerystę su vienu iš didžiausių pasaulio bankų, situacija pasirodo kitoje šviesoje.

ik laiko klausimas, kada „Google“, „Amazon“ ir kitos technologijų kompanijos pasiūlys finansines paslaugas milijonams savo vartotojų.

Šios kompanijos jau įrodė, kad moka puikiai tvarkytis technologijų kūrimo srityje. O kaip joms seksis suvaldyti finansinius procesus, parodys laikas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)