Pradžiai šiek tiek konteksto. Lietuva pernai tapo pilnateise EBPO nare, o tais pačiais metais EBPO Tarptautinis transporto forumas savo ataskaitoje paskelbė, kad kartu su pavežėjais atsirado galimybė laisviau teisiškai reguliuoti iki šiol gana konservatyvų taksi veiklos reglamentavimą.

Anot ataskaitos autorių, tokiu būdu turėtų būti siekiama sukurti tradicinių taksi bendrovių ir pavežėjų nediskriminuojantį reguliavimą, kuris užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp šių dviejų verslo modelių. Tą patį savo tyrime pasakė ir Europos Komisija 2016 metais.

„Deloitte“ pernai atliktas „Ateities judumo reglamentavimo“ tyrimas taip pat nustatė, kad norint skatinti efektyvesnį judumo įvairiais būdais miestuose modelį, būtina siekti lankstesnio teisinio reguliavimo šioje srityje, tuo pačiu neužkertant kelio inovacijoms. Gerosios praktikos pavyzdžiu, kaip reikėtų reguliuoti pavežėjų ir taksi veiklą, galime laikyti Suomiją. Pastaroji užsibrėžė tikslą sukurti sąlygas Helsinkio gyventojams atsisakyti nuosavų automobilių iki 2025 metų.

To siekiant Suomija pertvarkė viso transporto teisinį reguliavimą taip, kad Helsinkio gyventojai per vieną programėlę gali lygiavertėmis sąlygomis užsisakyti ir apmokėti už traukinių, autobusų, taksi, pavežėjų, automobilių ar dviračių dalijimosi paslaugas.

Laisvesnio reguliavimo kryptimi juda įvairios pasaulio šalys, tačiau šiuo metu dalis siūlomų Lietuvos kelių transporto kodekso pakeitimų – griežtas taksi ir pavežėjų atskyrimas pagal iškvietimo kanalus ar atsiskaitymo būdų ribojimai – tam visiškai prieštarauja ir kaip tik sukuria nelygiavertes konkuravimo sąlygas keleivių vežimo rinkoje dalyvaujantiems asmenims. Tiesa, čia matome ir teigiamų sprendimų, didinsiančių keleivių teisių apsaugą, pavyzdžiui, vienodi reikalavimai taksi ir pavežėjų civilinės atsakomybės draudimui ar vairuotojų vairavimo stažui. Tačiau šiuo atveju panagrinėkime kiek detaliau siūlomus pokyčius, kurie, mūsų nuomone, sąžiningą konkurenciją taksi ir pavežėjų rinkoje tikėtina iškreiptų.

Siūlymas uždrausti atsiskaityti grynaisiais pinigais

Siūlomose įstatymo pataisose norima uždrausti galimybę pavežėjams priimti grynuosius pinigus, o taksi vairuotojams šią galimybę palikti. Tai ydingas sprendimas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika ir Lietuvos banko pozicija dėl mokėjimo ir atsiskaitymo grynaisiais pinigais, valstybė ar kiti subjektai negali neribotai kištis į ūkinę veiklą ir tokiu būdu, apribojant atsiskaitymo priemonių pasirinkimą, iškreipti sąžiningą konkurenciją.

Be to, tas pats Lietuvos bankas grynuosius ir negrynuosius pinigus laiko vienodai tinkamus atsiskaityti už prekes ir paslaugas ir neteikia pirmenybės nei vienai šių priemonių. O ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas kritikuoja šį siūlymą ir teigia, kad šiuo atveju turėtų būti taikomi bendrai visiems paslaugų teikėjams galiojantys teisės aktai.

Tad ši apsisprendimo laisvė turėtų likti verslininkų, o ne įstatymų leidėjų rankose. Pastarieji šį draudimą motyvuoja kaip būdą didinti skaidrumui. Tačiau jau šiuo metu pavežėjai yra įpareigoti už užsakymus gautas pajamas deklaruoti VMI. Be to, šio tikslo būtų galima siekti ir kitokių priemonių pagalba, pavyzdžiui, dažnesniais įmonių buhalterinės apskaitos patikrinimais, o ne papildomais draudimais.

Siūlymas uždrausti išsikvieti pavežėjus telefonu, t.y. vykdyti dispečerinių veiklą
Įstatymo pataisų autoriai teigia, kad dabartinė situacija, kai keleivis telefonu kviečia taksi, o jo pasiimti atvyksta pavežėjas, yra klaidinanti vartotojus. Todėl norima uždrausti galimybę pavežėjams atvykti pagal iškvietimą telefono skambučiu. Tą vėlgi galima išspręsti paprasčiau, pavyzdžiui, įpareigojant dispečerinės darbuotojus informuoti keleivius, kad atvyks pavežėjas arba taksi ir suteikiant galimybę keleiviui pasirinkti su kuo norima keliauti. Įsigaliojus aukščiau minėtam draudimui kai kurios įmonės būtų priverstos atsisakyti dalies verslo, keisti verslo modelį ar kurti atskiras įmones. Tai joms sukeltų nuostolių, rinkoje sumažintų konkurenciją ir sukurtų diskriminacines sąlygas vystyti verslą.

Siūlymas drausti pavežėjams naudoti žodį „taksi“

Jei įsigaliotų šis draudimas, pavežėjų paslaugas teikiančios įmonės savo pavadinimuose, programėlėse ar reklamose negalėtų naudoti žodžio „taksi“ ar su juo susijusių junginių. Tai reiškia, kad dalis pavežėjų turėtų investuoti milžiniškas pinigų sumas naujų prekės ženklų kūrimui ir esamų keitimui. Šiuo keliu jau nuėjo „Taxify“, kurie virto į „Bolt“. Panašus likimas ištiktų „eTaksi“, „Smart Taxi“ ar kitus šių paslaugų teikėjus.

Mūsų nuomone, toks siūlymas pažeidžia fundamentaliuosius teisės principus, t.y. teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinio tikrumo principus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką, asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančią teisinę bazę jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos, o teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir lūkesčių. Vadovaujantis šia logika verslininkai, pradėdami verslą, bei investuotojai, investuodami į jau sėkmingai veikiančius verslus, turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį savo veikloje naudoti teisėtai įregistruotą prekės ženklą ar įmonės pavadinimą ir ateityje.
Įpareigojimas saugoti informaciją neribotam laikui

Svarstomose įstatymo pataisose taip pat siūloma įpareigoti pavežėjus saugoti su keleiviais sudarytas sutartis ir kitą susijusią informaciją neribotą laiką. Vėlgi, tai perteklinis reikalavimas, o Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad jis prieštarauja BDAR įtvirtintam duomenų saugojimo trukmės apribojimo principui bei Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nustatytiems terminams.

Jei šių visų įstatymo pataisų traukinys nuvažiuos ir jos sėkmingai įsigalios, atsidursime panašioje situacijoje, kaip ir su „fintech“. Viena ranka atveriame duris ir skelbiame, jog esame atviri naujovėms bei inovacijoms, tačiau tuo pačiu kita ranka mojuojame įvairiais draudimais ir atėjusius išprašome lauk.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)